Grupi i
dytė i hytbeve: Xhumatė tė cilat nuk pėrputhen me ndonjė
ngjarje tė caktuar.
Kėto janė tė shumta dhe ligjėruesi ka mundėsi tė bėjė
njė plan sipas tė cilit do tė ecė, plan ky i cili
pėrmban nė vete tema tė shumta, nė fusha tė ndryshme.
Nga dobitė e kėsaj mund tė pėrmendim:
- Mosekzistimi i dyshimit dhe pavendosmėrisė nė
pėrzgjedhjen e temės sė hytbes, sidomos kur koha ėshtė e
kufizuar.
- Lehtėsimi gjatė hulumtimit tė disa temave, sidomos kur
janė nė njė fushė, kursimi i madh i kohės, si p.sh nėse
janė nė planin e tij pesė tema nė fushėn e besimit,
atėherė njė ulje e tij gjatė hulumtimit pėr njė temė bėn
pėrmbjedhjen e materialit pėr pesė tema, ngase nė tė
shumtėn e rasteve burimet janė tė njėjta apo tė
pėrafėrta.
- Larmia te dėgjuesit dhe mosmėrzitja e tyre.
Klasifikimi i temave mund tė bėhet nė disa fusha; ēdo tė
premte bėn pėrzgjedhjen e njė fushe pėr tė folur pėr njė
temė tė asaj fushe:
1. Akide (besimi) dhe ēfarė ka tė bėjė me tė, ska
dyshim se temat janė tė shumta nė kėtė drejtim dhe nga
ēdo temė mund tė nxjerrim njė numėr tė madh hytbesh. Ai
qė lexon librat e besimit, do ta vėrejė qartė kėtė.
2. Ibadetet (adhurimet): gjithashtu kjo ėshtė njė fushė
e gjerė dhe nuk kemi pėr qėllim vetėm numėrimin e
dispozitave apo fetvave, por edhe pėrmirėsimin e disa
gabimeve nė tė, pastaj shpjegimin e vlerave tė tyre,
nxitjen nė ato adhurime tė lėna pas dore...
3. Muamelat (transaksionet); ka tema tė shumta tė cilat
kemi nevojė ti trajtojmė, veēanėrisht kur format e saj
ripėrtėriten ēdo ditė.
4. Njė tekst nga Kurani apo Suneti; ligjėruesi bėn
pėrzgjedhjen e njė ajeti kuranor, tė njė sureje tė
shkurtėr apo tė njė hadith dhe flet rreth dobive tė tyre
dhe ndėrlidhjes me jetėn aktuale tė njerėzve dhe nuk
bėhet vetėm pėrmendja e dobive. Kjo pa dyshim qė ka njė
ndikim tė madh te dėgjuesit, sikur ata tė mos kenė
dėgjuar mė parė pėr atė ajet apo sure, apo sikur po e
dėgjojnė pėr herė tė parė hadithin, edhe pse hadithi
ndoshta ėshtė i njohur, ngase kuptimi i tyre rreth tij
ka qenė i gabuar apo ligjėruesi u paraqet atyre dobi,
pėrfitime tė reja, domėthėnie tė cilat nuk i kanė
dėgjuar mė parė.
5. Ahlaku (morali dhe vlerat e tij): ėshtė njė fushė
mjaft e gjerė dhe pėr tė ka literaturė tė veēantė,
literaturė tė hershme e tė vonshme.
6. Tregimet e Kuranit dhe Sunetit: edhe pse kjo mund tė
futet nė pikėn e katėrt, mund edhe tė veēohet e tė
ndahet, kėshtu qė kjo tė jetė e veēantė vetėm pėr
tregime.
7. Biografi: bėn pėrzgjedhjen e njė personaliteti tė
shquar, nė mėnyrė qė tė hedhė dritė mbi tė, duke
pėrmendur shkaqet e shquarjes sė tij, pėrfitimi nga
fjalėt dhe veprat e tij, qoftė nga sahabėt, Allahu qoftė
i kėnaqur me ta, tabiinėt apo ndonjė nga dijetarėt e
shquar nė tė kaluarėn dhe tė tashmen.
8. Biografi nga jeta e Profetit, paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė, dhe ndonjė nga betejat e tij,
pėrzgjedh njė hadith apo betejė dhe flet pėr tė apo pėr
njė kėnd tė saj dhe nxjerr dobi e mėsime.
9. Tema rreth ideve tė ndryshme dhe qėndrimi i Islamit
ndaj tyre: si demokracia, sekularizmi, civilizimi
perėndimor dhe qėndrimi i muslimanit ndaj tyre.
10. Sprovat dhe shenjat e kiametit: ēdo sprovė apo
shenjė prej shenjave tė mėdha tė kiametit mund tė
veēohet si njė hytbe apo edhe mė tepėr pėr shkak tė
teksteve dhe njohurive tė shumta rreth tyre.
11. Bota tjetėr dhe gjendja e saj: ska dyshim se temat
nė kėtė drejtim janė tė shumta, siē janė: sirati (ura),
mizani (peshorja), ringjallja, llogaria... gjithashtu
xheneti dhe xhehenemi e pėr kėto gjithashtu ka tema tė
mjaftueshme, siē janė: pėrshkrimi i xhenetit dhe
xhehenemit, i banorėve tė tyre, i veprave tė cilat tė
ēojnė nė to...
12. Kėshilla tė pėrgjithshme: pa dyshim njė fushė e
gjerė.
Ky qe vetėm njė klasifikim i pėrgjithshėm, por
gjithashtu mund tė bėhet edhe ndarja e ēdo teme nė
nėntema, pasi nė ēdo temė hytbe tė shumta.
Nėse ligjėruesi bėn kėtė lloj klasifikimi dhe
renditjeje, nė mėnyrė qė ēdo tė premte tė trajtojė njė
prej temave tė sipėrpėrmendura, ska dyshim se nė radhė
tė parė do tė pėrfitojė ai, nga dobitė qė i pėrmendėm mė
lart, duke shtuar edhe atė se u mėson njerėzve
pėrmbledhjen e fesė dhe ato gjėra pėr tė cilat kanė
nevojė pėr jetėn e kėsaj bote dhe tė botės tjetėr e nė
tė njėjtėn kohė e qetėson trurin e tij lidhur me
pėrzgjedhjen e njė teme nė vend tė shpėrndarjes nė shumė
tema.
Shumė ligjėrues nuk i kushtojnė rėndėsi kėtij
klasifikimi dhe radhitjeje, kėshtu qė hytbet e tyre
pėrkufizohen nė tema tė caktuara e tė pakta, e ndoshta
nuk u vjen radha trajtimit tė temave tė pėrgjithshme, qė
janė tepėr me rėndėsi, gjatė tėrė ligjėrimit tė tij
disavjeēar. Shkaku kryesor pėr kėtė ėshtė mosekzistimi i
njė plani nė formė tė shkruar, tė cilin ai e pason.
Gjithashtu vėrehet se shumica e ligjėruesve trajtojnė
tema tė pėrgjithshme, tė cilat nuk lėnė fare ndikim te
tė pranishmit, kėshtu qė ka ligjėrues tė cilėt kur
flasin pėr kiametin dhe gjendjen e tij, pėrpiqen brenda
njė hytbe ti pėrfshijnė tė gjitha, e ska dyshim se kjo
ėshtė e pamundur, e njėkohėsisht edhe e mėrzitshme dhe e
lodhshme pėr dėgjuesit, ngase nė kėtė formė tė
ligjėrimit vėrehet pėrgjithėsimi e cektėsia dhe trajtimi
i dobėt siē vėrehet nė shumicėn e rasteve. Dita e
Kiametit, njė ditė qė sipas llogarisė suaj ėshtė sa
njėmijė vjet, sipas ajetit kuranor (Sexhde 5), si ėshtė
e mundur pėr ligjėruesin tė flasė pėr ngjarjet e njė
mijė viteve brenda gjysmė ore apo mė pak?! Por po tė
bėnte ndarjen nė ngjarje dhe ta veēonte secilėn prej
tyre me njė hytbe, trajtimi i tij do tė ishte mė nė
nivel tė duhur dhe mė me ndikim te dėgjuesit. Kėshtu
thuhet pėr tė gjitha temat.
Ligjėrimi i disa hytbeve me njė temė
Disa ligjėrues parapėlqejnė pėrqendrimin nė njė prej
temave tė pėrgjithshme dhe me kėtė rast ligjėrimi i tyre
zgjat pėr njė periudhė kohore madje edhe pėr disa vite
apo mė pak, varėsisht nga materialet ekzistuese pėr
temėn qė trajton.
Shumica e atyre qė ndjekin kėtė metodė nė fund tė hytbes
paralajmėrojnė se do tė vazhdojnė me kėtė temė edhe nė
hytben tjetėr.
Kėta mendojnė se kjo metodologji ka dobi dhe anė
pozitive nga shumė aspekte, prej tė cilave:
- Tėrheqjen e dėgjuesve nė hytben vijuese.
- Ndėrlidhja e temave tė hytbes njėra me tjetrėn.
- Trajtimi i njė teme nė kėtė formė ėshtė mė i dobishėm,
pasi pėrveēse si hytbe mund tė konsiderohet edhe si
mėsim shkencor.
Njoh ligjėrues xhumash, tė cilėt nė hytbet e tij janė
pėrkufizuar vetėm nė fushėn e tefsirit (komentim tė
Kuranit) pėr disa vite me radhė, ndoshta mė tepėr se
dhjetė vite, ndėrkaq tjetri nė biografinė e tė Dėrguarit
tė Allahut, paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė.
Ndėrkaq disa tė tjerė pėrqendrohen vetėm nė njė aspekt,
si: edukimi i fėmijėve, shenjat e kijametit e tė
ngjashme me kėto, duke ligjėruar dhjetė apo mė shumė
hytbe tė njėpasnjėshme e pastaj kalon nė ndonjė temė
tjetėr.
Gabimet e tė pėrqendruarit nė tema tė caktuara
Mendoj se pėrqendrimi nė njė fushė tė caktuar si tefsir
apo biografi tė tė Dėrguarit tė Allahut, paqja dhe
bekimi i Allahut qofshin mbi tė, apo nė njė prej temave
tė caktuara nė disa hytbe tė njėpasnjėshme nuk ėshtė e
qėlluar, pėr disa arsye:
1. Njė gjė e tillė sėshtė transmetuar nga i Dėrguari i
Allahut, paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė, aq
sa kam mundur tė vėrej nė Sunetin e tij, qė t'u ketė
thėnė shokėve tė tij, Allahu qoftė i kėnaqur me ta: "Do
tė vazhdojmė nė hytben tjetėr", apo tema e hytbes sė
ardhme do tė jetė kjo, apo tė ketė ligjėruar tema tė
caktuara nė ndonjė fushė. Ajo qė ėshtė transmetuar nga
udhėzimi dhe praktika e tij ėshtė se u fliste njerėzve
atė qė kanė patur nevojė mė sė shumti e kjo nė tė
shumtėn e rasteve duhet tė jetė e llojllojshme, ngase
nevojat e njerėzve dallojnė dhe janė tė ndryshme,
varėsisht nga tė kuptuarit e tyre, puna dhe interesimi i
tyre. Ibn Kajimi thotė: Ai (i Dėrguari i Allahut) u
mėsonte shokėve nė hytbet e tij parimet e Islamit,
dispozitat e tij, i urdhėronte dhe ndalonte nėse kishte
nevojė pėr diēka, nėse vėrente nė mesin e tyre tė varfėr
dhe nevojtarė i urdhėronte dhe i nxiste pėr sadaka.
2. Ndoshta mund tė ketė drejtim tjetėr nga ajo qė ka
dėshiruar ligjėruesi kur thotė se me kėtė i tėrheq
dėgjuesit, ngase ata tashmė e dinė se ēfarė do tė
ligjėrojė, e njeriu nga natyra anon nga zbulimi i asaj
qė ėshtė e panjohur pėr tė dhe nė kėtė ēėshtje dėshiron
befasi.
3. Metoda e pėrqendrimit vetėm nė njė fushė bėhet nė
llogari tė temave tė tjera mė madhore.
4. Ka dėgjues qė nuk kanė qenė nė xhumanė e kaluar dhe
kuptimi i hytbės sė asaj dite mund tė jetė i ndėrlidhur
me tė kaluarėn, kėshtu qė shumė pak mund tė pėrfitojnė.
5. Ligjėruesit mund tė udhėtojnė apo tė sėmuren e tė
ngjashme, kėshtu qė ska mundėsi tė ligjėrojė dhe tema
qė ka filluar duhet ndėrprerė.
Pėr kėto dhe shkaqe tė tjera, shoh se kjo metodė nuk
ėshtė e preferuar, veēanėrisht nėpėr xhami tė mėdha
qyteti, ndėrkaq nėse kjo bėhet nėpėr fshatra, ku nė tė
shumtėn e rasteve janė vetėm banorėt e fshatit, atėherė
shumė nga vėrejtjet e sipėrpėrmendura mund tė
arsyetohen. Megjithatė nuk anoj nga ajo metodė, ngase
hytbeja sėshtė njė mėsim shkencor, por nėse do, ai mund
tė bėjė organizimin e mėsimeve tė tilla, ndėrkaq nė
hytbe tu flasė njerėzve pėr atė qė kanė nevojė pėr
jetėn e kėsaj dhe botės tjetėr.
Ēdo temė pėr tė cilėn ligjėruesi mendon se ėshtė e
gjatė, ka mundėsi tė bėjė shkurtimin e saj nė forma tė
ndryshme, nė mėnyrė qė tė mos bėjė tema tė shumta tė
njėpasnjėshme.
Kujdesi, interesimi dhe serioziteti i ligjėruesit nė
pėrzgjedhjen e temave gjatė ligjėrimit tė tij, pėrfitimi
nga hytbet e tij dhe nga ligjėruesit e tjerė pa dyshim
do ti ndihmojė shumė nė kėtė drejtim.
Gjithashtu, kultura e leximit, njohuritė dhe angazhimi i
tij nė kėrkim tė diturisė, njohja e gjendjes sė
njerėzve, afėrsia e tij me ta, do ta bėjė tė jetė mė
afėr zemrave tė tyre, njohės i shqetėsimeve dhe brengave
tė tyre, i aftė nė zgjidhjen e problemeve tė tyre, ēdo
javė ngjitet nė shkallėt e minberit, u drejtohet atyre
dhe ata e dėgjojnė atė.
Nėse ligjėruesi do tė jetė i tillė, atėherė pa dyshim se
ata qė e dėgjojnė atė do tė kenė mall e dėshirė pėr
xhumanė dhe padurim do tė presin hytbet e tij, e nė kėtė
mėnyrė hytbeja jep frytet e saj dhe njėkohėsisht shfaqet
dobia e saj pėr tė cilėn edhe ėshtė ligjėruar.
Pėrktheu
Almedin Ejupi
Marrė nga revista El Bejan
5.4.2009
|