|
Falėnderimet i takojnė Allahut tė Lartėsuar, vetėm Atė e
adhurojmė dhe prej Tij ndihmė, falje, mėshirė kėrkojmė.
Pėrshėndetjet tona i takojnė tė Dėrguarit tė fundit,
vulės sė tė gjithė Pejgamberėve, Muhamedit salallahu
alejhi ue selem.
Tė nderuar lexues tė websajtit klubikulturor.com, ka kaluar njė
kohė shumė e gjatė nga vdekja e Pejgamberit salallahu
alejhi ue selem, mirėpo fjalėt, thėniet, miratimet,
pėlqimet e tij kanė mbetur dhe me to duhet tė punojė njė
musliman i cili dėshiron tė jetė nėn mbikėqyrjen e
Allahut tė Lartėsuar.
Pasi hadithi pra zė vendin e dytė pas librit tė Allahut (Kuranit),
jemi tė obliguar ti kushtojmė njė rėndėsi tė veēantė
leximit tė tyre, mėsimit pėrmendėsh, transmetimit tė
tyre dhe tė punuarit me to nė jetėn e pėrditshme.
Pra, vlerėn dhe rėndėsinė e madhe tė Hadithit e vė nė dukje nė
radhė tė parė vetė Kurani. Shohim qartė se Kurani i ka
dhėnė njė rėndėsi tė plotė, siē na porositin ajetet qė
flasin drejtpėrdrejt pėr kėtė qėllim:
"Ai (Muhamedi) nuk flet sipas dėshirės sė
vet." (Nexhm, 3)
"O ju qė keni besuar! Binduni Allahut dhe binduni
Pejgamberit." (Nisa, 59)
"E kush i nėnshtrohet Allahut dhe Pejgamberit tė Tij, do
tė jetė me ata tė cilėve Allahu u ka dhėnė shumė begati:
me Pejgamberėt, me tė drejtėt, me dėshmorėt (martirėt)
dhe me njerėzit e tjerė tė mirė. Ata janė shokė tė
mrekullueshėm!" (Nisa, 69)
"Me tė vėrtetė ju e keni shembull tė mrekullueshėm
Pejgamberin e Allahut." (Ahzab, 21)
"Thuaj (o Muhammed): Nėse ju e doni Allahun, mė
pasoni mua (ndiqeni rrugėn time pranoni Islamin,
ndiqni Kuranin dhe Sunetin, rrugėn time), Allahu do
t'ju dojė ju dhe do t'ua falė gabimet (gjynahet)
tuaja. Allahu ėshtė falės dhe mėshirues i madh."
(Ali Imran, 31)
"...atė qė ua jep Pejgamberi, atė merreni, atė qė ua
ndalon, lėreni." (Hashr, 7)
Vlera dhe rėndėsia e Hadithit mund tė shihet edhe nė sa
vijon:
Ēdo njeri qė e lexon Kuranin me vėmendje, do tė vėrejė se nė tė pėr
disa ēėshtje flitet nė mėnyrė tė pėrgjithshme, d.m.th.
pa hyrė nė hollėsi tė problemit pėrkatės. Pėr shembull,
sado qė nė shumė ajete tė Kuranit urdhėrohet falja e
namazit, askund nuk shpjegohet mėnyra e faljes e as nuk
jepen hollėsi tė tjera. Edhe dhėnia e zekatit urdhėrohet
nė shumė ajete, por, megjithatė, pėrveē pėrcaktimit se
kush duhet ta japė zekatin dhe kujt duhet t'i jepet ai,
nė asnjė ajet nuk thuhet mė konkretisht se cila pasuri i
nėnshtrohet zekatit dhe sa duhet ndarė nga pasuria e
cila arrin shkallėn e duhur (nisabin). Ka edhe shembuj
tė tjerė.
Zbėrthimin dhe stėrhollimin e dispozitave tė kėtilla tė Kuranit dhe
mėnyrėn e zbėrthimit praktik tė tyre, nė pėrputhje me
mėsimet dhe detyrėn qė i ishte dhėnė nga ana e Allahut
xh.sh., nė mėnyrė tė pėrpiktė e bėri Muhamedi alejhi
selam.
Kjo do tė thotė se pa shpjegimin e hollėsishėm tė ēėshtjeve tė
caktuara nga ana e tij, shumė gjėra nuk do tė ishte e
mundur tė kuptoheshin drejt e aq mė pak tė zbatoheshin
nė jetėn praktike. Pra, roli dhe detyra e Muhamedit
alejhi selam si i Dėrguar ka qenė, nė radhė tė parė, tė
shpjegojė Shpalljen e Allahut xh.sh., siē shihet qartė
nė ajetin e Kuranit: "(Ne i ēuam tė Dėrguarit)
Me shenja tė qarta dhe me libra. Ndėrsa edhe ty (O
Muhamed) tė kemi zbritur pėrkujtuesin me kėshilla
(Kuranin), qė ti tė mund t'u shpjegosh njerėzve qartė
se ēfarė u ėshtė zbritur atyre dhe qė tė mund tė
mendojnė." (Nahl, 44)
"
atė qė ua jep Pejgamberi, atė merreni, atė qė ua
ndalon, lėreni." (Hashr, 7)
"Ai (Muhamedi) nuk flet sipas dėshirės sė vet." (Nexhm,
3)
Mund tė themi me bindje tė thellė se Muhamedi salallahu alejhi ue
selem pėrveē se ėshtė shpjegues i parė i Kuranit, ka
dhėnė edhe disa zgjidhje qė nuk gjenden nė Kuran, por
kėto zgjidhje mund tė kuptohen vetėm atėherė kur ėshtė
dashur tė shpjegohen ato ēėshtje tė pėrgjithshme tė
Kuranit. Megjithatė, nga kjo duhet tė kuptohet se
Hadithi gjithnjė ėshtė nė lidhshmėri tė ngushtė dhe tė
plotė me Kuranin.
Shembuj tipikė qė flasin pėr vlerėn dhe rėndėsinė e Hadithit,
respektivisht qė tregojnė se Hadithi, pas Kuranit, ėshtė
burim themelor i Islamit, janė edhe fjalėt e Muhamedit
salallahu alejhi ue selem, i cili me rastin e Haxhit
Lamtumirės, para masės ndėr tė tjera ka thėnė edhe kėto
fjalė: "Ua kam lėnė atė qė ju do t'i pėrmbaheni, qė
asnjėherė tė mos hezitoni e tė mos humbeni, pra, ua kam
lėnė librin e Allahut (Kuranin) dhe fjalėt e
Pejgamberit tė Tij (Hadithin)."
Nga sa u tha mė lart, shihet qartė se muslimanėt janė tė detyruar
t'u nėnshtrohen urdhrave tė Allahut tė Madhėruar dhe tė
shkojnė rrugės sė mėsimeve tė Muhamedit salallahu alejhi
ue selem.
Eroll Rexhepi
11.1.2008
|
