Ebu
Hurejre (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) thotė: Me njė
rast, derisa Muhamedi (salallahu alejhi ue selem) ishte
nė treg, kaloi afėr njė togu (grumbulli) tė ushqimit
(qė ishte pėr shitje), kur e futi dorėn nė tė, atij iu
njomėn gishtat (nga lagėshtira). Ai tha: O pronar i
ushqimit, ēfarė ėshtė kjo? Pronari tha:
O i Dėrguar i Allahut, e ka zėnė shiu (ushqimin)
Ai i thotė: Po ti kishe vėnė (tė njomat) mbi ushqim
qė ta shohin njerėzit. Pastaj tha: Nuk ėshtė
prej neve ai qė na tradhton. Shėnon Muslimi dhe
Tirmidhiu.
Koment i
hadithit
Mashtrimi
ėshtė njė fenomen mjaft i rrezikshėm nė shoqėri. Ai tani
te shumė njerėz ėshtė bėrė element i rėndėsishėm nė
marrėdhėniet ndėrnjerėzore, madje disa e rendisin atė
edhe si aftėsi mjaft tė ēmuar qė duhet njohur mirė, nėse
dėshirojmė pėrparim dhe avancim nė punėn qė e bėn, si nė
shitblerje, gjatė punės, derisa edhe nxėnėsi kur tė hyjė
nė provim bazohet, nė atė qė do tė arrijė tė kopjojė, e
jo nė atė qė ka mėsuar.
Allahu i
Lartėsuar e ka ndaluar mashtrimin dhe ua tėrhoqi
vėrejtjen atyre qė e praktikojnė nė ajetin kuranor:
Tė
mjerėt ata qė peshojnė! Ata qė kur matin prej njerėzve,
pėr vete e plotėsojnė, e kur u matin tė tjerėve ose u
peshojnė, u lėnė mangėt. Mutafifin, 1-3.
Kėto
ajete, pėrmbajnė kėrcėnime pėr njerėzit qė e lėnė tė
mangėt peshoren, por, vallė ēfarė ėshtė gjendja e atyre
qė tradhtojnė, vjedhin, keqpėrdorin, mashtrojnė tė
tjerėt me qėllim qė ata vetė tė pėrfitojnė?
Hadithi i
lartpėrmendur sqaron se si duhet tė jetė praktika e
njerėzve gjatė bashkėpunimit tė ndėrsjellė. Sinqeriteti,
ēiltėrsia duhet tė jetė bazė nė marrėdhėniet tona me
njerėzit, kėshtu qė tė fitohet besimi, lidhja dhe
dashuria vėllazėrore. Nė anėn tjetėr tė mėnjanohet
ligėsia, mllefi, urrejtja dhe mosbesimi.
Pėr fat
tė keq, shumė nga tregtarėt besojnė se pa tradhti, ose
sė paku pa gėnjeshtėr, ėshtė e pamundur tė fitohet,
prandaj shohim se njerėzit kur e njohin njė person se
ėshtė tregtar, atėherė edhe nuk ndiejnė besim ndaj tij.
Sikurse, mashtrimi dhe gėnjeshtra janė bėrė pjesė tė
kėtij profesioni. Kurse ne e dimė se Muhamedi (salallahu
alejhi ue selem) ka qenė tregtar dhe e ka lavdėruar kėtė
punė, pastaj shumė nga shokėt e tij si Ebu Bekri,
Uthmani, etj., kanė qenė tregtarė tė njohur. Por, tė
gjithė kėta nė punėn e tyre kurrė nuk kanė mashtruar e
gėnjyer dhe ata kanė arritur tė fitojnė dhe tė bėhen tė
pasur.
Vėrtet
rreth dispozitave dhe normave qė kanė tė bėjnė me
tregtinė nė Islam ka mjaft ēfarė tė thuhet, posaēėrisht
rreth mashtrimeve qė janė tė pėrhapura gjatė
shitblerjes, por ne nuk do tė zgjerohemi me shpresė se
nė ndonjė rast tjetėr do tu qasemi atyre mė gjerėsisht,
por nė kėtė vend do tė ndalemi vetėm nė pikėn qė
pėrmendet nė hadith, pasi flitet rreth njė shprehje
mjaft tė pėrhapur te tregtarėt. Ajo qė ėshtė bėrė zakon
te njerėzit qė merren me tregti ėshtė se kur e
ekspozojnė mallin nė dyqanet ose edhe nė tezgat e
tregjeve, i vėnė pemėt dhe perimet mė tė mira dhe
myshteriu vjen tė blejė kualitetin qė po e sheh, kurse
shitėsi i vendos nė qese perimet qė janė poshtė dhe qė
kanė filluar tė prishen.
Nga
ky hadith, mjaft qartė, kuptohet se nė ēfarė kritere
duhet tė nisemi, nėse dėshirojmė tė bėjmė marketing
rreth mallit qė e kemi nė shitje. Mėnjanimi i
hipokrizisė dhe gėnjeshtrės ėshtė esenciale nė kėtė dhe
kjo vėrtetohet me pjesėn e fundit tė hadithit:
Nuk ėshtė prej neve ai qė na
tradhton.
Por, nuk
do tė thotė se njeriu nėse ka ndonjė mall, i cili nuk
ėshtė kualitativ ose ka ndonjė defekt, mos ta nxjerrė
atė nė shitje, jo kjo nuk nėnkuptohet nga hadithi nė
asnjė formė. Shitėsi ka tė drejtė ti shesė tė gjitha
llojet e mallrave, por nėse ka ndonjė defekt malli,
atėherė ai duhet ta ketė parasysh kėtė gjatė vendosjes
sė ēmimit dhe tia sqarojė mangėsinė atij qė e blen.
Ashtu siē e kėshilloi Muhamedi (salallahu alejhi ue
selem) kėtė njeri, qė ta vėrė ushqimin e njomur pėrmbi,
ta shohin njerėzit defektin dhe kush dėshiron ta blejė
tė kuptojė se ēfarė lloji i ushqimit ėshtė duke iu
ofruar.
Dobitė
nga hadithi
1.
Domosdoshmėria e sqarimit tė mangėsive tė mallit qė
shitet nga ana e shitėsit.
2. Nėse
bėhet ekspozimi i mangėsisė qė tė shihet me sy, nuk
ėshtė e domosdoshme tė pėrmendet gjatė shitblerjes ajo,
pasi myshteriu ėshtė duke e parė.
3.
Ndalimi i mashtrimit dhe tradhtisė gjatė shitblerjes dhe
se kėrcėnimin qė e ka bėrė Profeti (bekimi dhe paqja
qofshin mbi tė!) rreth personit qė e bėnė atė.
4.
Domosdoshmėria e kėshillimit tė ndėrsjellė nga
muslimanėt.
Pėrgatiti
: Alaudin Abazi
09.02.2007