Falėnderimi i takon vetėm Allahut qė ia shpalli
robit tė Vet librin dhe nė tė nuk lejoi ndonjė
kundėrthėnie. I falėnderuar qoftė Allahu, i Cili
nuk pati fėmijė dhe nuk ka pėr Tė shok nė
sundim. Falėnderimi i qoftė Allahut dhe shpėtimi
qoftė mbi robėrit e Tij, qė Ai i zgjodhi
(Pejgamberėt). Falėnderimi i takon Allahut, i tė
Cilit ėshtė ēka ka nė qiej dhe ēka ka nė tokė
dhe i tėrė falėnderimi i takon Atij nė botėn
tjetėr.
Salavatet dhe selamet qofshin mbi tė Dėrguarin e
mėshirės, Muhamedin, paqja dhe bekimet e Allahut
qofshin mbi tė. Thėnia mė e vėrtetė ėshtė thėnia
e Allahut, kurse udhėzimi mė i mirė ėshtė
udhėzimi i Muhamedit, paqja dhe bekimet e
Allahut qofshin mbi tė. Veprat mė tė kėqija janė
ato tė shpikurat, ēdo shpikje ėshtė bidat dhe
ēdo bidat ėshtė lajthitje, kurse ēdo lajthitje
tė ēon nė zjarr.
Shumė ajete tė librit tė Allahut tė Lartėsuar i
kalojmė duke i lexuar, dėgjuar dhe studiuar. Ne
po lexojmė dhe po i kalojmė ajetet, por disa
prej selefit (brezit tė parė), kur i lexonin
fjalėt e Allahut, ndikoheshin dhe pėr disa ditė
nuk dilnin nga shtėpia. Me tė vėrtetė ata e
pėrjetonin fjalėn e Allahut. Vallė, a po
pėrfitojmė nga fjalėt e Gjithėmėshirshmit!?
Pa dyshim qė ekziston njė dallim i madh mes nesh
dhe gjeneratės sė sahabėve. Kur e lexonin
Kuranin ata ndikoheshin nga fjalėt e Allahut dhe
kjo shihej qartė nė ibadetin (adhurimin) e tyre,
nė sjelljet e tyre, nė modestinė ndaj dynjasė
dhe nė afrimin mė tė madh me ahiretin. Duke
medituar pėr fjalėt e Allahut tė Lartėsuar,
sahabėt u bėnė brezi mė i artė, gjenerata e tyre
ėshtė shėmbėlltyra e njerėzimit, shoqėria e
krenarisė dhe e mburrjes, njė komunitet i
pėrulur vetėm ndaj Allahut e ndaj askujt tjetėr
pos Tij, shoqėri e dashurisė dhe e besės, e
qartėsisė dhe e besnikėrisė.
Njė ajet i Kuranit i zbardh kokat e tė
devotshmėve, gjatė leximit i trondit zemrat e
evliave, gjatė shikimit nė mushaf u rrjedhin
lotėt e frikės respektuesve dhe gjatė dėgjimit u
rrėqethen trupat kėshilluesve. O robėr tė
Allahut! Tė kujtojmė sė bashku fjalėn e Allahut:
Sikur keqbėrėsit tė kishin ēdo gjė qė
gjendet nė Tokė, edhe po kaq mė tepėr, tė gjitha
kėto do ti flijonin (pėr tė shpėtuar)
prej dėnimit tė ashpėr nė Ditėn e Kiametit.
Atėherė do tė pėrballen me atė qė nuk kanė
llogaritur.1
Ajeti i lartpėrmendur na flet
pėr diēka qė ėshtė shumė serioze dhe vendimtare
nė Ditėn e Gjykimit; na paraqitet njė pasqyrė tė
gjendjes sė atyre qė nuk besuan dhe pėr ti
shpėtuar dėnimit tė tmerrshėm, qė i pret pėr
shkak tė mohimit, ata do tė shpresonin tė jepnin
pėr kompensim gjithēka qė gjendet nė Tokė, madje
edhe mė tepėr. Por ata do tė pėrballen patjetėr
me dėnimin e Allahut, me po atė dėnim qė nuk e
kanė llogaritur e as nuk e kanė menduar aspak.
Momente
befasuese janė ato kur njeriu pėrballet me tė
papritura. Ėshtė e trishtueshme kur njeriu
pėrballet me diēka tė tillė nė kėtė botė, po
vallė ēbėhet nė Ditėn e Gjykimit?!
Fudejl bin
Ajadi, Allahu e mėshiroftė, pėr fjalėn e
Allahut: Atėherė do tė pėrballen me atė qė
nuk kanė llogaritur, thotė: Kanė punuar
punė dhe i kanė llogaritur si vepra tė mira, por
ato vlerėsohen si vepra tė kundėrta.
O besimtar!
Sot je i gjallė, kurse tjetri ka vdekur!
Ti sot e lexon Kuranin, por njė ditė nuk do tė
mundesh!
Ti sot ke mundėsi tė pėrmirėsohesh dhe tė bėsh
llogarinė, kurse tjetri jo!
A mendove njė ditė prej ditėve pėr qėndrimin
tėnd nė Ditėn e Gjykimit para Allahut tė
Lartėsuar?
Sot ndoshta
dikush mashtrohet se ėshtė musliman, se fal
namaz dhe ėshtė i shpėtuar dhe nuk e ka dert dhe
shqetėsim veprėn haram dhe lėnien e vaxhibit,
mendon se ėshtė i sigurt dhe aspak nuk
merakoset. Disa madje bėjnė mėkat dhe e
injorojnė atė duke mos e llogaritur si tė
shėmtuar, ndėrkohė qė kjo ndikon pėr pėrfundimin
e keq, Allahu na ruajttė!
Ju pėrcillnit me gjuhėt tuaja dhe flisnit me
gojėt tuaja diēka, pėr tė cilėn nuk kishit
dijeni. Ju kėtė e merrnit pėr gjė tė lehtė, por
para Allahut kjo ishte njė shkelje e madhe.2
Enesi, Allahu qoftė
i kėnaqur me tė, thotė: Ju mund tė punoni punė
qė mund tu duken shumė tė imėta (tė vogla),
ndėrsa ne nė kohėn e tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe
shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė, i llogaritnim
me pasoja tė dėmshme (tė rrezikshme).3
Allahu qoftė i
kėnaqur me ty, o Enes! Ua the kėto fjalė atyre
qė ishin sahabė e tabiinė! Vallė si do ta
vlerėsosh gjendjen tonė?
Si do tė reagosh ndaj atyre qė injorojnė urdhrat
e Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij? Si do tė
reagosh ndaj atyre qė mbjellin helmin e
ateizmit, tė imoralitetit, tė degjenerimit
nėpėrmjet kanaleve televizive satelitore? Si do
tė reagosh edhe ndaj atyre qė u kalon java,
muaji, viti dhe nuk e falin namazin e sabahut me
xhemat nė xhami?
Vetėm sa pėr
ilustrim pėrmenda disa gjynahe, ndėrsa numri i
atyre gjynaheve tė cilave nuk u kushtohet kujdes
dhe vėmendje ėshtė edhe mė i madh.
Ju kėtė e merrnit pėr gjė tė
lehtė, por para Allahut kjo ishte njė shkelje e
madhe.4
Dikush mendon se
qėndrimi para ekranit televiziv ėshtė ēėshtje pa
peshė tė rėndė, kurse qėndrimin nėpėr lokale ku
bėhet harami, udhėtimin nėpėr vende ku tubohen
pėr tu dėfryer nė mėnyrat mė tė shfrenuara nuk
e konsiderojnė gjė tė madhe.
Ata
vazhdojnė nė kėtė gjendje duke i menduar kėto si
pa peshė, duke shprehur se ėshtė gjė e vogėl dhe
e lehtė dhe se kėto janė gjynahe tė vogla. E
vėrteta ėshtė se kėto mėkate tė quajtura tė
vogla janė shkaktare pėr shkatėrrimin dhe
humbjen e njeriut, Allahu na ruajttė. Allahu na
ka treguar duke thėnė: Atėherė do tė
pėrballen me atė qė nuk kanė llogaritur.5
Tė nderuar muslimanė!
Ajo qė mė tepėr
duhet ta shqetėsojė tė menēurin ėshtė se nuk
guxon ta vlerėsojė veprėn e keqe si tė mirė.
Allahu na lajmėron pėr ata qė do tė dėshpėrohen
pėr veprat e tyre: Thuaj: A doni tju
lajmėroj pėr ata qė, mė sė shumti, humbasin nga
punėt e veta, pėr ata, pėrpjekja e tė cilėve ka
qenė e kotė nė jetėn e kėsaj bote, ndėrkohė qė
mendonin se po bėnin vepra tė mira?6
O njeri! Mos u
ēudit me veprėn tėnde, me adhurimin qė bėn, por
lute Allahun tė ta pranojė dhe tė tė shpėrblejė.
Kujdes dhe vetėm kujdes! I Dėrguari i Allahut
thotė: Disa nga umeti im do tė vinė me vepra tė
mira e tė mėdha sa kodrat, por ato Allahu do ti
shndėrrojė nė pluhur dhe hi. Sahabėt shprehėn
habi se si mund tė ndodhė kjo. Muhamedi,
lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė,
u pėrgjigj: Ata janė nga mesi juaj, flasin
gjuhėn tuaj, adhurojnė vetėm njė pjesė tė natės,
ndėrsa kur vetmohen i shkelin kufijtė
(ligjet) e Allahut.7
Allahu i Lartėsuar thotė:
Dhe Ne do tu qasemi veprave qė kanė bėrė ata
dhe do ti shndėrrojmė nė pluhur e hi.8
E mbyllim me
fjalėt e arta tė Abdullah ibėn Mesudit, i cili
thotė: Vėrtet besimtari i sheh gjynahet tė
mėdha si kodra, duke u frikėsuar se do ti bien,
kurse mėkatari i injoron dhe i konsideron si
miza kur i kalon afėr.
I lutem
Allahut tė na falė gjynahet dhe gabimet, tė na
udhėzojė nė rrugėn e drejtė, nė rrugėn e tė
parėve tanė.
Pėrgatiti: Ulvi Fejzullahu
13.6.2008
1 Zumer, 47.
2 Nur, 15.
3 Transmeton Buhariu.
4 Nur, 15.
5 Zumer, 47.
6 Kehf, 103-104.
7 Transmeton Ibni Maxhe.
8 Furkan, 23.
|