Falėnderimet dhe
lavdėrimet janė pėr Allahun, Zotin e gjithė botėve.
Paqja, mėshira dhe bekimet janė pėr Muhamedin, pėr
familjen dhe pėr shokėt e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.
Porosia ime pėr veten dhe pėr ju ėshtė qė tė jemi tė
devotshėm dhe ta kemi frikė Allahun e Lartėsuar.
يَاأَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا اتَّقُوا اللَّهَ
وَقُولُوا قَوْلًا سَدِيدًا يُصْلِحْ لَكُمْ أَعْمَالَكُمْ
وَيَغْفِرْ لَكُمْ ذُنُوبَكُمْ وَمَنْ يُطِعْ اللَّهَ
وَرَسُولَهُ فَقَدْ فَازَ فَوْزًا عَظِيمًا
O ju qė keni besuar! Plotėsoni detyrimin ndaj
Allahut dhe kijeni frikė Atė dhe flisni (gjithnjė)
tė vėrtetėn. Ai do tju drejtojė ju tek veprat e mira e
tė drejta dhe do tju falė juve gjynahet tuaja. Dhe
kushdo qė i bindet Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij (Muhamedit
alejhi selam), me tė vėrtetė qė ka arritur fitoren mė
tė madhe (do tė pranohet nė xhenetin e begatshėm).
(Ahzab, 70-71)
Tė nderuar muslimanė!
Allahu i Lartėsuar na porosit qė tė ndjekim rrugėn e
korrigjimit dhe tė pėrmirėsimit, tė rregullimit dhe tė
reformės, tė riparimit dhe tė meremetimit, tė ujdisė dhe
tė rivendosjes e tė largohemi nga rruga e copėtimit dhe
e shpėrbėrjes, e degjenerimit dhe e bastardimit, e
prapėsisė dhe e sė keqes, e dėmit dhe e krimit, e
sėmundjes dhe e marrėzisė, e sė ligės dhe e egėrsisė.
Allahu na urdhėroi qė tė jemi faktorė konstruktivė tė
pėrmirėsimit duke ndjekur rrugėn e tė Dėrguarve tė
Allahut tė Lartėsuar. I Dėrguari i Allahut, Shuajbi
alejhi selam, iu drejtua popullit tė tij me fjalėt:
إِنْ أُرِيدُ إِلاَّ الإِصْلاَحَ مَا اسْتَطَعْتُ وَمَا
تَوْفِيقِي إِلاَّ بِاللّهِ عَلَيْهِ تَوَكَّلْتُ
وَإِلَيْهِ أُنِيبُ
Unė vetėm dėshiroj pėrmirėsimin pėr aq sa janė
mundėsitė e mia mė tė mira. Por kėtė mund ta arrij vetėm
me ndihmėn e Allahut, vetėm Atij i jam mbėshtetur dhe
Atij i kthehem me pendim. (Hud, 88)
Po tė njėjtėn detyrė tė pėrmirėsimit dhe tė rregullit e
kishin tė gjithė tė Dėrguarit e Allahut tė Lartėsuar.
Muhamedi alejhi selam e kėshilloi, e pėrmirėsoi dhe e
mėsoi umetin e vet me njė transparencė tė pashembullt,
duke ofruar edhe shembuj shumė tė pėrshtatshėm, qė i
pėrgjigjeshin plotėsisht realitetit. Zaten edhe shembujt
e pėrmendur nė Kuran motivojnė pėr tė menduar dhe
analizuar. Allahu i Lartėsuar thotė:
وَتِلْكَ ٱلأَمْثَالُ نَضْرِبُهَا لِلنَّاسِ وَمَا
يَعْقِلُهَا إِلاَّ ٱلْعَـٰلِمُونَ
Dhe kėta shembuj Ne i paraqesim pėr njerėzimin, por
askush nuk do ti kuptojė pėrveē tė diturve (qė kanė
dijen pėr Allahun dhe pėr Fjalėt e Tij). (Ankebut,
43)
Tė nderuar muslimanė!
Nė vazhdim do tė ndajmė hadithin nė Sahihun e Buhariut,
ku Numan b. Beshiri na tregon se Muhamedi alejhi selam
ka thėnė:
مَثَلُ الْقَائِمِ فِي حُدُودِ اللَّهِ
وَالْوَاقِعِ فِيهَا مَثَلُ قَوْمٍ اسْتَهَمُوا سَفِينَةً
فَصَارَ بَعْضُهُمْ فِي أَسْفَلِهَا وَصَارَ بَعْضُهُمْ
فِي أَعْلَاهَا فَكَانَ الَّذِي فِي أَسْفَلِهَا يَمُرُّونَ
بِالْمَاءِ عَلَى الَّذِينَ فِي أَعْلَاهَا فَتَأَذَّوْا
بِهِ فَأَخَذَ فَأْسًا فَجَعَلَ يَنْقُرُ أَسْفَلَ
السَّفِينَةِ فَأَتَوْهُ فَقَالُوا مَا لَكَ قَالَ
تَأَذَّيْتُمْ بِي وَلَا بُدَّ لِي مِنْ الْمَاءِ فَإِنْ
أَخَذُوا عَلَى يَدَيْهِ أَنْجَوْهُ وَنَجَّوْا
أَنْفُسَهُمْ وَإِنْ تَرَكُوهُ أَهْلَكُوهُ وَأَهْلَكُوا
أَنْفُسَهُمْ
Shembulli i atij qė tregon kujdes (merakoset)
pėr kufijtė e Allahut dhe atij qė bie nė to (i shkel
kufijtė), ėshtė sikur shembulli i disa njerėzve qė
kanė hipur nė anije. Disa prej tyre janė vendosur poshtė
dhe disa sipėr. Ata qė ishin vendosur poshtė, kur kishin
nevojė pėr ujė ngjiteshin lart dhe kalonin pranė tyre, e
kėshtu i pengonin. Atėherė njėri mori sėpatėn dhe deshi
ta hapte njė vrimė. Iu afruan dhe i thanė: Ēka bėn
kėshtu? Unė kam nevojė pėr tė marrė ujė, por kėshtu po
ju pengoj (shqetėsoj). (atėherė nėse tė
tjerėt) E pengojnė (hapjen e vrimės),
shpėtojnė tė gjithė, po nėse e lėnė, fundosen tė gjithė.
(Buhariu)
Me kėtė, Muhamedi alejhi selam na ilustron njė shembull
shumė tė rėndėsishėm dhe ēdo musliman duhet tė ndalet
dhe tė vrasė mendjen pėr kėtė shembull duke marrė mėsim.
Ai na ofron njė shembull krahasues. Shoqėrinė tė cilėn
po jetojmė e krahason me anijen, e cila pėrbėhet prej
katesh. Mėkatarėt dhe gjynahqarėt kanė pasur fatin qė tė
jenė nė katin e fundit tė anijes dhe ėshtė gjė e
natyrshme qė mėkatarėt tė jenė tė ulėt nė kėtė botė dhe
nė botėn tjetėr. Ata tė cilėt mėkatojnė nuk mund tė
fitojnė me kėtė veprim nder dhe respekt:
وَمَن يُهِنِ ٱللَّهُ فَمَا لَهُ مِن مُّكْرِمٍ
Atė qė e poshtėron Allahu, askush nuk mund ta nderojė
atė. (Haxh, 18)
Ndėrsa, shtresa tjetėr e njerėzve tė mirė dhe tė
sinqertė, e edukuesve dhe e pėrmirėsuesve, do tė jenė nė
katin e sipėrm, mė tė lartė tė anijes, pra tė shoqėrisė.
Prandaj shkelėsit e kufijve tė Allahut, gjynahqarėt, kur
dėshirojnė tė marrin ujė, janė tė detyruar tė marrin
leje prej shtresės tjetėr, sepse kėta nuk kanė zgjedhje
dhe rrugėdalje tjetėr. Atėherė njėri prej tyre propozoi
qė tė hapnin njė vrimė dhe kėshtu tė arrinin deri tek
uji me arsyetim se nuk dėshironin ti pengonin. Padyshim
qė po tė ndodhė kjo, do tė fundoset anija, pra do tė
pėrfundojė shoqėria nga mėkatet, nėse ato tolerohen.
Pikėrisht pėr kėtė, Muahmedi alejhi selam tha: (atėherė
nėse tė tjerėt) E pengojnė (hapjen e vrimės)
shpėtojnė tė gjithė, po nėse e lėnė, fundosen tė gjithė.
Tė nderuar besimtarė!
Allahu i Lartėsuar dėrgoi Pejgamberė qė tua mėsojnė
njerėzve besimin e pastėr, njėshmėrinė nė Krijuesin
Allah dhe ti shmangin njerėzit nga idhujtaria, shirku,
amoraliteti. Cilėsi e besimtarėve tė mirė ėshtė qė tė
urdhėrojnė nė tė mirė e tė ndalojnė nga e keqja. Allahu
i Lartėsuar besimtarėt i cilėson nė kėtė mėnyrė:
وَٱلْمُؤْمِنُونَ وَٱلْمُؤْمِنَـٰتِ بَعْضُهُمْ
أَوْلِيَاء بَعْضٍ يَأْمُرُونَ بِٱلْمَعْرُوفِ وَيَنْهَوْنَ
عَنِ ٱلْمُنْكَرِ وَيُقِيمُونَ ٱلصَّلَوٰةَ وَيُؤْتُونَ
ٱلزَّكَوٰةَ وَيُطِيعُونَ ٱللَّهَ وَرَسُولَهُ
Besimtarėt dhe besimtaret janė Eulija (ndihmues,
mbrojtės e miq) pėr njėri-tjetrin, ata u mishėrojnė
(njerėzve) El-Maruf (Islamin dhe gjithė
pėrmbajtjen e tij) dhe i ndalojnė (njerėzit)
nga El-Munker (mosbesimi, dhe gjithēka tjetėr qė
Islami ndalon), ata i kryejnė rregullisht e nė mėnyrė
tė pėrkryer faljet e pėrcaktuara ditore, japin Zekatin
dhe i binden Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij.
Kurse cilėsi e tė prishurve, e hipokritėve, e
dyfytyrėshave, ėshtė e kundėrta e tė parėve. Ata e
pengojnė tė mirėn dhe urdhėrojnė nė tė keqe, Allahu i
Lartėsuar na tregon pėr kėta:
ٱلْمُنَـٰفِقُونَ وَٱلْمُنَـٰفِقَاتُ بَعْضُهُمْ مّن
بَعْضٍ يَأْمُرُونَ بِٱلْمُنكَرِ وَيَنْهَوْنَ عَنِ
ٱلْمَعْرُوفِ وَيَقْبِضُونَ أَيْدِيَهُمْ نَسُواْ ٱللَّهَ
فَنَسِيَهُمْ إِنَّ ٱلْمُنَـٰفِقِينَ هُمُ الْفَـٰسِقُونَ
Hipokritėt dhe hipokritet janė si njėri-tjetri; ata u
urdhėrojnė njerėzve El-Munker (tė keqen, mohim e
politeizėm, gjithēka qė ka ndaluar Islami) dhe i
ndalojnė ata nga El-Maruf (e drejta, besimi Islam
dhe urdhrat e tij), pastaj i shtrėngojnė duart e tyre
(duke mos dhėnė Sadaka, Zekat e duke mos shpenzuar
nė Ēėshtjen e Allahut). Ata e kanė harruar Allahun,
kėshtu qė edhe Ai i ka harruar ata. Me tė vėrtetė qė
hipokritėt janė Fasikunė (tė pabindur e tė
panėnshtruar ndaj Allahut). (Tevbe, 67)
Tė nderuar!
Sot po manifestohen haptas dukuritė negative nė shoqėri.
Nė mėnyrė shumė tė hapur ushtrohet e keqja, padrejtėsia,
mėkati, mendjemadhėsia, imoraliteti... Kur u tėrhiqet
vėrejta, ata thonė: Ne jemi tė lirė tė veprojmė dhe kjo
ėshtė pjesė e lirisė sonė. Ja, kėshtu po i shohim tė
tjerėt duke vepruar, apo kėshtu i kemi gjetur.
وَإِذَا فَعَلُواْ فَـٰحِشَةً قَالُواْ وَجَدْنَا
عَلَيْهَا ءابَاءنَا وَٱللَّهُ أَمَرَنَا بِهَا قُلْ إِنَّ
ٱللَّهَ لاَ يَأْمُرُ بِٱلْفَحْشَاء أَتَقُولُونَ عَلَى
ٱللَّهِ مَا لاَ تَعْلَمُونَ
Dhe kur kryejnė Fahisha (vepra tė ulėta e tė
shėmtuara si sjellja rreth Kabės tė zhveshur, lloje tė
ndryshme marrėdhėniesh tė paligjshme me gra etj.)
thonė: Ne kėshtu i gjetėm tė veprojnė edhe baballarėt
tanė e (pėr mė tepėr) Allahu na ka urdhėruar pėr
tė. Thuaju (O Muhammed): Jo, kurrė Allahu nuk
urdhėron turpin. A mos thoni pėr Allahun gjėra qė aspak
nuk i dini? (Arafė, 28)
Duhet tė kemi parasysh se atėherė kur lihet urdhėrimi nė
tė mirė dhe ndalimi nga e keqja vijnė pasojat dhe
dėnimet kėshtu u shkatėrruan popujt e mėparshėm. Ata u
shkatėrruan pėr shkak zullumit, kufrit, mos urdhėrimit
nė tė mirė dhe ndalimit nga e keqja, mendjemadhėsisė,
pėrbuzjes dhe injorimit tė tė mirave tė Allahut, dhėnies
sė tepėrt pas kėsaj bote, imoralitetit, degjenerimit.
Duhet tė ndalemi dhe tė mendojmė pėr pėrshkrimin e
ngjarjeve tė popujve tė mėparshėm dhe pėr shkatėrrimin e
tyre, qė tė marrim mėsim. Ata i mohuan argumentet e
Allahut, pėrgėnjeshtruan tė Dėrguarit e Allahut, u dhanė
pas imoralitetit dhe pėrfunduan nė shkatėrrim. Po edhe
ky popull nuk ėshtė mė i mirė dhe mė i nderuar se tė
tjerėt, nuk ėshtė mė i zgjedhur dhe mos ta dėnojė.
Atėherė kur nuk pėrfillen mėsimet e Allahut, vjen dėnimi,
belaja, sprova.
وَكَمْ أَهْلَكْنَا مِنَ ٱلْقُرُونِ مِن بَعْدِ نُوحٍ
وَكَفَىٰ بِرَبّكَ بِذُنُوبِ عِبَادِهِ خَبِيرَا بَصِيرًا
Dhe sa shumė breza kemi shkatėrruar Ne pas Nuhut! Dhe
mė se i Mjaftueshėm ėshtė Zoti yt nė Dijeni tė Plotė,
Gjithėvėzhgues pėr gjynahet e robėrve tė Tij. (Isra:
17)
وَتِلْكَ الْقُرَى أَهْلَكْنَاهُمْ لَمَّا ظَلَمُوا
وَجَعَلْنَا لِمَهْلِكِهِمْ مَوْعِدًا
Ne i shkatėrruam kur ata punuan padrejtėsi e poshtėrsi,
por Ne vendosėm pėr ta afat tė caktuar pėr shkatėrrimin
e tyre. (Kehf: 59)
لُعِنَ الَّذِينَ كَفَرُوا مِنْ بَنِي إِسْرَائِيلَ عَلَى
لِسَانِ دَاوُدَ وَعِيسَى ابْنِ مَرْيَمَ ذَلِكَ بِمَا
عَصَوْا وَكَانُوا يَعْتَدُونَ.كَانُوا لَا يَتَنَاهَوْنَ
عَنْ مُنْكَرٍ فَعَلُوهُ لَبِئْسَ مَا كَانُوا يَفْعَلُونَ.
Ata nga Bijtė e Israilit tė cilėt nuk besuan, u
mallkuan nga goja e Daudit dhe Isait, birit tė Merjemes.
Kjo ngaqė ata nuk u bindėn (ndaj Allahut dhe tė
Dėrguarit tė Tij) dhe gjithnjė i tejkalonin tė gjithė
kufijtė. Ata asnjėherė nuk e ndalonin njėri-tjetrin nga
Munkeri (e keqja, mosbesimi, besimi i rremė) qė
ata gjithnjė vepronin. E poshtėr vėrtet ishte ajo qė ata
gjithnjė vepronin. (Maide: 78-79)
Nėse biem edhe ne nė atė qė kanė rėnė ata, padyshim se
rezultati do tė jetė i barabartė. Nė radhėt tona gjenden
tė gjitha shkaqet e shkatėrrimit dhe tė gjitha
standardet janė plotėsuar.
إِنَّ اللَّهَ لاَ يُغَيّرُ مَا بِقَوْمٍ حَتَّىٰ
يُغَيّرُواْ مَا بِأَنفُسِهِمْ وَإِذَا أَرَادَ اللَّهُ
بِقَوْمٍ سُوءا فَلاَ مَرَدَّ لَهُ وَمَا لَهُمْ مّن
دُونِهِ مِن وَال .
Sigurisht qė Allahu nuk do tė ndryshojė (pėr mirė)
gjendjen e njė populli (qė bėn gjynahe, qė ėshtė
mosmirėnjohės e i pabindur ndaj Allahut) pėrderisa
ata vetė ta ndryshojnė atė pėr mirė (duke ndryshuar
shpirtin e tyre dhe punėt e tyre). Por kur Allahu do
ndėshkimin e njė populli, nuk ka mė kthim mbrapa tė tij
dhe as nuk do tė gjejnė pėrveē Tij mbrojtės tjetėr.
(Rad: 11)
Tė nderuar muslimanė!
Dėnimi me tė cilin i ka kėrcėnuar Allahu i Lartėsuar
popujt e ndryshėm ėshtė premtim i vėrtetė, i cili do tė
realizohet, edhe nėse vonohet. Ėshtė ligj i vendosur.
Kėto ligje nuk e pėrjashtojnė e as nuk e amnistojnė
askėnd qė e meriton dėnimin. Allahu nuk bėn padrejtėsi
ndaj askujt:
إِنَّ ٱللَّهَ لاَ يَظْلِمُ ٱلنَّاسَ شَيْئًا وَلَـٰكِنَّ
ٱلنَّاسَ أَنفُسَهُمْ يَظْلِمُون
Padyshim qė Allahu nuk i bėn padrejtėsi aspak
njerėzimit, por njerėzimi i bėn padrejtėsi vetes sė tij.
(Junus: 44)
Ėshtė ligji i Allahut mbi njerėzit, nėse pėrhapen
mėkatet dhe nuk i ndryshojnė, atėherė tė gjithė ata
dėnohen. Muhamedi alejhi selam thotė:
مَا مِنْ قَوْمٍ يُعْمَلُ فِيهِمْ بِالْمَعَاصِي ثُمَّ
يَقْدِرُونَ عَلَى أَنْ يُغَيِّرُوا ثُمَّ لَا يُغَيِّرُوا
إِلَّا يُوشِكُ أَنْ يَعُمَّهُمْ اللَّهُ مِنْهُ بِعِقَابٍ
Nėse nė njė popull ushtrohen mėkatet, e ata kanė
mundėsi ti ndryshojnė (pengojnė), mirėpo nuk i
ndryshojnė, sė shpejti Allahu do ti pėrfshijė tė gjithė
me dėnim. (Transmeton Ebu Davudi)
Muhamedi alejhi selam po ashtu ka thėnė:
يَا مَعْشَرَ الْمُهَاجِرِينَ خَمْسٌ إِذَا ابْتُلِيتُمْ
بِهِنَّ وَأَعُوذُ بِاللَّهِ أَنْ تُدْرِكُوهُنَّ
O ju muhaxhirė! Me pesė, gjėra nėse sprovoheni me to,
me tė cilėt unė kėrkoj strehohem te Allahu nga takimi (sprovimi)
i tyre:
لَمْ تَظْهَرْ الْفَاحِشَةُ فِي قَوْمٍ قَطُّ حَتَّى
يُعْلِنُوا بِهَا إِلَّا فَشَا فِيهِمْ الطَّاعُونُ
وَالْأَوْجَاعُ الَّتِي لَمْ تَكُنْ مَضَتْ فِي
أَسْلَافِهِمْ الَّذِينَ مَضَوْا
1- Nėse pėrhapet imoraliteti nė njė popull dhe e
publikojnė, tek ata pėrhapet mortaja dhe sėmundjet qė
skanė qenė te popujt e mėhershėm.
وَلَمْ يَنْقُصُوا الْمِكْيَالَ وَالْمِيزَانَ إِلَّا
أُخِذُوا بِالسِّنِينَ وَشِدَّةِ الْمَئُونَةِ وَجَوْرِ
السُّلْطَانِ عَلَيْهِمْ
2- Nėse vidhni nė peshore dhe matje, do tė vijė thatėsia,
jeta e vėshtirė dhe zullumi i pushtetarit.
وَلَمْ يَمْنَعُوا زَكَاةَ أَمْوَالِهِمْ إِلَّا مُنِعُوا
الْقَطْرَ مِنْ السَّمَاءِ وَلَوْلَا الْبَهَائِمُ
لَمْ يُمْطَرُوا
3- Nėse nuk japin zekatin, u ndalet shiu nga qielli. Po
tė mos ishin bagėtia, nuk do tė binte shi.
وَلَمْ يَنْقُضُوا عَهْدَ اللَّهِ وَعَهْدَ رَسُولِهِ
إِلَّا سَلَّطَ اللَّهُ عَلَيْهِمْ عَدُوًّا مِنْ
غَيْرِهِمْ فَأَخَذُوا بَعْضَ مَا فِي أَيْدِيهِمْ
4- Nėse e prishni marrėveshjen e Allahut dhe tė
Pejgamberit, atėherė Allahu lė qė tju sundojė armiku i
huaj, e ua marrin njė pjesė tė asaj qė e keni nė duar.
وَمَا لَمْ تَحْكُمْ أَئِمَّتُهُمْ بِكِتَابِ اللَّهِ
وَيَتَخَيَّرُوا مِمَّا أَنْزَلَ اللَّهُ إِلَّا جَعَلَ
اللَّهُ بَأْسَهُمْ بَيْنَهُمْ
5- Nėse tė parėt e tyre nuk gjykojnė me Librin e Allahut
dhe pėrzgjedhin nga ajo qė kemi shpallur, Allahu e fut
luftėn mes tyre. (Transmeton Ibn Maxheja)
Tė nderuar besimtarė!
Nė ēdo vend ku janė pėrhapur gjynahet ka pasuar dėnimi
dhe poshtėrimi i Allahut mbi mėkatarėt. Mosgoditja e
disave nuk do tė thotė se Allahu harron, e as qė ata nuk
janė mė tė mirė se tjerėt. Ndoshta Allahu ua ka vonuar
dėnimin qė ata tė marrin mėsim. Kujtoni tė gjitha kėto
dhe pendohuni tek Allahu tė gjithė, se Ai fal shumė.
يَاأَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا اتَّقُوا اللَّهَ حَقَّ
تُقَاتِهِ وَلَا تَمُوتُنَّ إِلَّا وَأَنْتُمْ مُسْلِمُونََ
O ju qė keni besuar! Kini frikė Allahun ashtu siē duhet
pasur frikė Atė dhe mos vdisni ndryshe veēse duke qenė
muslimanė (besimdrejtė e plotėsisht tė nėnshtruar
ndaj Allahut). (Ali Imran, 102)
Allahun e lusim me emrat e tij tė bukur dhe cilėsitė e
Tij tė larta tė na pėrforcojė me fjalėt la ilahe il
Allah nė kėtė jetė dhe nė jetėn pas saj.
Pėrgatiti: Ulvi Fejzullahu
15.6.2007
|