Falenderimet dhe lavdėrimet janė pėr Allahun, Zotin e gjithė botėve. Paqja, mėshira dhe bekimet janė pėr Muhamedin, familjen dhe shokėt e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Thėnia mė e vėrtetė ėshtė thėnia e Allahut, ndėrsa udhėzimi mė i mirė ėshtė udhėzimi i Muhamedit (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!) Veprat mė tė kėqija janė ato tė shpikurat, ēdo shpikje ėshtė bidat dhe ēdo bidat ėshtė lajthitje, e ēdo lajthitje tė ēon nė zjarr.

E vėrteta, besnikėria, ka njė pozitė tė veēantė nė Islam, jo pse vetėm qė ėshtė degė e moralit por ėshtė parim i imanit dhe bazė pėr t’i shpėtuar dėnimit tė Allahut tė Lartėsuar. E vėrteta tė ofron afėr Allahut tė Lartėsuar dhe kėshtu shpėrblehesh nė Ditėn e Gjykimit.

قَالَ اللَّهُ هَذَا يَوْمُ يَنفَعُ الصَّادِقِينَ صِدْقُهُمْ لَهُمْ جَنَّاتٌ تَجْرِي مِنْ تَحْتِهَا الْأَنهَارُ خَالِدِينَ فِيهَا أَبَدًا رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُمْ وَرَضُوا عَنْهُ ذَلِكَ الْفَوْزُ الْعَظِيمُ.

“Allahu thotė: “Kjo ėshtė njė ditė qė tė vėrtetėt do tė kenė dobi nga e vėrteta e tyre. Pėr ta janė  xhenetet nėn tė cilėt rrjedhin lumenj, aty do tė jetojnė pėrherė. Allahu ėshtė i kėnaqur me ta dhe ata janė tė kėnaqur me Tė. Ky ėshtė shpėtim i madh.” (Maide, 119)

Vėrtetėsia – sidku, ėshtė njė emėr pėrmbledhės qė ngėrthen nė vete dėshirėn, qėllimin, fjalėn, veprėn. Dijetarėt kanė dhėnė pėrkufizime tė ndryshme pėr sidkun por nė kėtė rast veēojmė kėtė pwrkufizim:

“Sidku ėshtė besnikėria ndaj Allahut tė Lartėsuar duke harmonizuar atė qė ke nė zemėr me atė qė e shpreh dhe vepron, duke mos mashtruar veten dhe tė tjerėt. ”

Tė kuptuarit e vėrtetėsisė

Tė nderuar besimtarė!

Sot besimtarėt ēėshtjen e vėrtetėsisė e kanė zvogėluar aq shumė sa qė kur pėrmendet shprehja besnikėri, vėrtetėsi, mendohet se kanė tė bėjmė vetėm me fjalėn e vėrtetė dhe tė shprehurit e drejtė. E gjithė kjo po ndodhė nė kohėn kur gjėrat e vogla zmadhohen, kurse ēėshtjet dhe problemet madhore zvogėlohen. Por besnikėria ka njė kuptim shumė mė tė gjerė. Pra, sidku-vėrtetėsia, ėshtė i tėrė Islami, Allahu i Lartėsuar thotė:

وَالَّذِي جَاءَ بِالصِّدْقِ وَصَدَّقَ بِهِ أُوْلَئِكَ هُمْ الْمُتَّقُونَ

“E ai (Muhamedi) e solli tė vėrtetėn (Kuranin) dhe e vėrteton atė (besimin islam) tė tillėt qw janė muttekunėt (besimtarėt e pėrkushtuar).” (Zumer, 33)

لَيْسَ الْبِرَّ أَنْ تُوَلُّوا وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ وَلَكِنَّ الْبِرَّ مَنْ آمَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الآخِرِ وَالْمَلائِكَةِ وَالْكِتَابِ وَالنَّبِيِّينَ وَآتَى الْمَالَ عَلَى حُبِّهِ ذَوِي الْقُرْبَى وَالْيَتَامَى وَالْمَسَاكِينَ وَابْنَ السَّبِيلِ وَالسَّائِلِينَ وَفِي الرِّقَابِ وَأَقَامَ الصَّلاةَ وَآتَى الزَّكَاةَ وَالْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَاهَدُوا وَالصَّابِرِينَ فِي الْبَأْسَاءِ وَالضَّرَّاءِ وَحِينَ الْبَأْسِ أُوْلَئِكَ الَّذِينَ صَدَقُوا وَأُوْلَئِكَ هُمْ الْمُتَّقُونَ

“Nuk ėshtė tėrė mirėsia (pėrkushtimi dhe devotshmėria) vetėm tė ktheni fytyrat tuaja nga Lindja ose Perėndimi, por mirėsi e vėrtetė ėshtė ajo e atij qė i beson Allahut, Ditės sė Gjykimit, engjwjve, librit, pejgamberėt. Ndėrsa pasurinė qė e do, ua jep tė afėrmve, jetimėve, tė vėrfėrve, udhėtarėve, lypėsve dhe pėr lirimin e robėrve, dhe ai qė e fal namazin, e jep zeqatin, dhe ata qė pėrmbushin premtimin kur e japin, dhe tė durueshmit nė varfėri, nė sėmundje dhe nė kohėn  e luftės. Kėta janė njerėzit e sė vėrtetės  dhe kėta janė muttekunėt (besimtarėt e devotshėm).” (Bekare, 177)

Kushtet e imanit dhe tė islamit janė tė pėrmbledhura nė kėtė ajet, dhe ata tė cilėt janė tė cilėsuar mė cilėsitw e lartpėrmendura janė ithtarėt e sė vėrtetės tė pėrkushtuar nė besim.

                        Format e vėrtetėsisė

Tė nderuar besimtarė!

Nė vazhdim po ua paraqesim disa forma tė vėrtetėsisė qė duhet tė jenė prezentė tek besimtari besnik, e ato janė:

• Vėrtetėsia e nijetit (qėllimit).

Qėllimi duhet tė jetė i sinqertė nė Allahun e Lartėsuar pėr ēdo aktivitet. Vetėm me fjalė dhe vepra tė sinqerta mund tė arrimė kėnaqėsinė e Allahut tė Lartėsuar. Muhamedi (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!) thotė:

" إن الله لا ينظر إلى أجسامكم ولا إلى صوركم ولكن ينظر إلى قلوبكم "

“Ėshtė e vėrtetė qė Allahu nuk shikon trupat e tuaj e as format tuaja, por shikon nė zemrat tuaja.” (Transmeton Muslimi)

Jemi tė urdhėruar qė Allahun e Lartėsuar ta adhurojmė si besimtarė me zemra tė vėrteta dhe tė sinqerta.

• Vėrtetėsia nė fjalė.

Vėrtetėsia nė fjalė ka tė bėjė me vėrtetėsinė e lajmeve, informatave. Besimtari duhet tė bartė vetėm lajme tė vėrteta dhe ta siguroj burimin, njėkohėsisht tė largohet nga mendimet e gabuara dhe mashtrimet. Allahu i Lartėsuar thotė:

يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا اجْتَنِبُوا كَثِيراً مِنْ الظَّنِّ إِنَّ بَعْضَ الظَّنِّ إِثْمٌ وَلا تَجَسَّسُوا وَلا يَغْتَبْ بَعْضُكُمْ بَعْضاً أَيُحِبُّ أَحَدُكُمْ أَنْ يَأْكُلَ لَحْمَ أَخِيهِ مَيْتاً فَكَرِهْتُمُوهُ وَاتَّقُوا اللَّهَ إِنَّ اللَّهَ تَوَّابٌ رَحِيمٌ

“O ju qė keni besuar, largohuni prej dyshimeve tė shumta, sepse disa dyshime janė mėkat dhe mos hulumtoni pėr zbulimin e tė metave tė njeri tjetrit dhe mos pėrgjoni njėri tjetrin. A mos ndonjėri prej jush dėshiron tė hajė mishin e vėllait tė vet tė vdekur? Pra kėtė e urreni! Kini frikė Allahun, e Allahu pranon pendimin dhe ėshtė mėshirues.” (Huxhurat, 12)

Ndėrsa Muhamedi (Paqja dhe bekimet e Allahut qofshin mbi tė!) thotė:

" إياكم والظن فإن الظن أكذب الحديث "

“ Ruani veten nga mendimet e kėqija, sepse mendimi i keq ėshtė gėnjeshtra mw e madhe.” (Transmeton Buhariu dhe Muslimi)

• Vėrtetėsia e veprave.

Besimtari duhet tė angazhohet qė veprat e tij tė jashtme tė pėrputhen me ato tė brendshmet dhe tė fitojnė statusin e vėrtetėsisė. Allahu i Lartėsuar thotė:

وَقُلْ اعْمَلُوا فَسَيَرَى اللَّهُ عَمَلَكُمْ وَرَسُولُهُ وَالْمُؤْمِنُونَ وَسَتُرَدُّونَ إِلَى عَالِمِ الْغَيْبِ وَالشَّهَادَةِ فَيُنَبِّئُكُمْ بِمَا كُنتُمْ تَعْمَلُونَ

“Dhe thuaj (O Muhamed): “Punoni! Allahu do t’i shohė punėt tuaja, edhe i dėrguari i Tij e besimtarėt. Dhe ju do tė ktheheni te i Gjithwdituri i tė fshehtės dhe tė dukshmes, e do t’ju njoftojė pėr punėt qė keni bėrė.’’ (Teube, 105)

                        Sakrifica e vėrtetė

Tė nderuar vėllezėr!

Duhet tė pozicionohemi sepse vėrtetėsia kėrkon kujdes dhe vendosmėri nėse dėshirojmė tė jemi me tė drejtit, Allahu i Lartėsuar nė Kuran thotė:

يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا اتَّقُوا اللَّهَ وَكُونُوا مَعَ الصَّادِقِينَ

“O ju qė keni besuar! Kini frikė Allahun dhe jini me ata qė janė tė vėrtetė (nė fjalė dhe vepra).’’(Teube, 119)

Tw jesh prej tė vėrtetėve do tė thotė edhe tw japwsh jetėn pėr hir tė sė vėrtetės. Allahu i Lartėsuar thotė:

مِنْ الْمُؤْمِنِينَ رِجَالٌ صَدَقُوا مَا عَاهَدُوا اللَّهَ عَلَيْهِ فَمِنْهُمْ مَنْ قَضَى نَحْبَهُ وَمِنْهُمْ مَنْ يَنْتَظِرُ وَمَا بَدَّلُوا تَبْدِيلاً

“Prej besimtarėve kishte burra qė vėrtetuan (e mbajtėn) besėn e dhėnė Allahut, e disa prej tyre e realizuan premtimin duke dhėnė jetėn, dhe ka prej tyre po presin, por ata nuk e kanė ndryshuar vendosmėrinė (besėn).’’(Ahzab, 23)

Pėr shkakun e zbritjes sė kėtij ajeti veēojmė hadithin e Enesit (Allahu qoftw i kwnaqur me tw!) ku  transmeton Imam Buhariu.

عَنْ ‏‏ أَنَسٍ ‏ ‏رَضِيَ اللَّهُ عَنْهُ ‏ ‏قَالَ: ‏ غَابَ عَمِّي ‏‏ أَنَسُ بْنُ النَّضْرِ ‏ ‏عَنْ قِتَالِ ‏ ‏بَدْرٍ، ‏فَقَالَ: يَا رَسُولَ اللَّهِ. غِبْتُ عَنْ أَوَّلِ قِتَالٍ قَاتَلْتَ الْمُشْرِكِينَ. لَئِنْ اللَّهُ أَشْهَدَنِي قِتَالَ الْمُشْرِكِينَ، لَيَرَيَنَّ اللَّهُ مَا أَصْنَعُ. فَلَمَّا كَانَ يَوْمُ ‏ ‏أُحُدٍ ‏ ‏وَانْكَشَفَ الْمُسْلِمُونَ قَالَ: اللَّهُمَّ إِنِّي أَعْتَذِرُ إِلَيْكَ مِمَّا صَنَعَ هَؤُلَاءِ ‏ ‏يَعْنِي أَصْحَابَهُ وَأَبْرَأُ إِلَيْكَ مِمَّا صَنَعَ هَؤُلَاءِ ‏ ‏يَعْنِي الْمُشْرِكِينَ. ثُمَّ تَقَدَّمَ فَاسْتَقْبَلَهُ ‏ ‏سَعْدُ بْنُ مُعَاذٍ ‏ ‏فَقَالَ يَا ‏ ‏سَعْدُ بْنَ مُعَاذٍ ‏ ‏الْجَنَّةَ وَرَبِّ ‏‏ النَّضْرِ ‏ ‏إِنِّي أَجِدُ رِيحَهَا مِنْ دُونِ ‏ ‏أُحُدٍ. ‏قَالَ ‏ ‏سَعْدٌ ‏ ‏فَمَا اسْتَطَعْتُ يَا رَسُولَ اللَّهِ مَا صَنَعَ. قَالَ ‏‏ أَنَسٌ ‏ ‏فَوَجَدْنَا بِهِ بِضْعًا وَثَمَانِينَ ضَرْبَةً بِالسَّيْفِ أَوْ طَعْنَةً بِرُمْحٍ أَوْ رَمْيَةً بِسَهْمٍ وَوَجَدْنَاهُ قَدْ قُتِلَ وَقَدْ مَثَّلَ بِهِ الْمُشْرِكُونَ فَمَا عَرَفَهُ أَحَدٌ إِلَّا ‏ ‏أُخْتُهُ ‏ ‏بِبَنَانِهِ ‏ ‏قَالَ ‏‏ أَنَسٌ ‏ ‏كُنَّا نُرَى أَوْ نَظُنُّ أَنَّ هَذِهِ الْآيَةَ نَزَلَتْ فِيهِ وَفِي أَشْبَاهِهِ (مِنْ الْمُؤْمِنِينَ رِجَالٌ صَدَقُوا مَا عَاهَدُوا اللَّهَ عَلَيْهِ( ‏

Tregon Enesi (Allahu qoftw i kwnaqur me tw!): Xhaxhai im Enes bin Nadri nuk prezentoi nė luftėn e Bedrit dhe ai tha: O i Dėrguari  Allahut! Unė nuk mora pjesė nė luftėn e parė qė ju luftuat kundėr idhujtarėve. Por, nėse Allahu ma bėn tė mundur qė t’i luftoj idhujtarėt, vėrtet Allahu do tė mė shoh se si do tė luftoj. Dhe nė ditėn (luftėn) e Uhudit kur myslimanėt u tėrhoqėn, ai tha: Allahu im! Kėrkoj falje te Ti pėr ēka kanė bėrė kėta (shokėt e vetė), dhe mė pastro nga ajo ēfarė bėnė ata (idhujtarėt). Pastaj eci pėrpara dhe u takua me Sad ibn Muadhin, dhe i tha: O Sad ibn Muadh! Pėr Zotin e Nadrit dėshiroj xhenetin, vėrtet po ndiej aromėn e tij (xhenetit) nė Uhud. Sadi mė pas tha: O i Dėrguari i Allahut unė nuk munda tė bėjė atė ēka e bėri ai (Nadri). Thotė Enesi nė trupin  e tij gjetėm mbi tetėdhjetw plagė nga shpata, shtiza dhe shigjeta. E gjetėm tė vrarė dhe tė masakruar nga idhujtarėt, sa qė askush prej neve nuk e njohu pėrveē motrės sė vet, e cila arriti ta njohė nė gishta. Thotė Enesi mendonim se ky ajet ka zbritur pėr te (Nadrin) dhe pėr tė tjerėt si ky: “Prej besimtarėve kishte burra qė vėrtetuan (e mbajtėn) besėn e dhėnė Allahut,..’’(Transmeton Buhariu)  

Ky rast tregon seriozitetin e sahabit Enes bin Nadėr qė tregon shembullin e besnikėrisė dhe njėri ndėr besimtarėt e sė vėrtetės qė ndjeu aromėn e xhenetit nė Uhud, para se tė vdes, para se tė takohet me Allahun e Lartėsuar, dhe para se tė futet nė xhenet.

Allahu ekber! Shijoi dhe gjeti ėmbėlsinė e veprės, sepse ishte i vendosur nė pėrmbushjen e premtimit.

Kush dėshiron tė jetė i shpėrblyer nė botėn tjetėr dhe tė shėnohet nė listėn e “siddikinėve” menjėherė pas pejgamberėve le tė jetė besimtarė i vėrtetė nė besim. Allahu i Lartėsuar thotė:

وَمَنْ يُطِعْ اللَّهَ وَالرَّسُولَ فَأُوْلَئِكَ مَعَ الَّذِينَ أَنْعَمَ اللَّهُ عَلَيْهِمْ مِنْ النَّبِيِّينَ وَالصِّدِّيقِينَ وَالشُّهَدَاءِ وَالصَّالِحِينَ وَحَسُنَ أُوْلَئِكَ رَفِيقًا

“E kush do qė i bindet Allahut dhe tė dėrguarit, tė tillėt do tė jenė sė bashku me ata qė Allahu i shpėrbleu: (me) pejgamberėt, besnikėt e dalluar, dėshmorėt dhe me tė mirėt. Sa shokė tė mirė janė ata!”. (Nisa, 69).  

Njeriu i sė vėrtetės ėshtė mik dhe dashamirė i Allahut tė Lartėsuar.

Tė nderuar besimtarė!

A dėshironi tė jeni dashamirė tė Tij  apo tė dynjasė?

A e dėshironi xhenetin apo pasionet e epsheve?

A dėshironi pozitė nė kėtė botė apo vende tė larta nė xhenet?

Pėrgjigjuni nė kėto pyetje duke qenė ithtarė tw sė vėrtetės duke pėrfshirė tė gjitha format dhe hapėsirat e sė vėrtetės duke filluar nga qėllimi, fjala dhe vepra.

Kėto janė kėshilla pėr tė gjithė ne.

Besnikėria kėrkohet prej dijetarit qė tė kontribuojw nė ngritjen e umetit, qė ta shpėtojw njerėzimin nga errėsirat e ateizmit dhe imoralitetit materialist.

Besnikėria kėrkohet prej studentit qė tė pėrpiqet nė arritjen e sukseseve pėr ta jetėsuar tė vėrtetėn.

Besnikėria kėrkohet prej thirrėsit qė ta ngrejw lartė zėrin e sė vėrtetės duke ua ofruar tė vėrtetėn islame tek tė gjitha shtresat.

Besnikėria kėrkohet nga pedagogėt dhe edukatorėt qė t’i edukojnė gjeneratat pėr tė vėrtetėn  duke qenė tė vendosur nė besėn e dhėnė Allahut tė Lartėsuar.

يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا اتَّقُوا اللَّهَ وَكُونُوا مَعَ الصَّادِقِينَ (119)

“O ju qė keni besuar! Kini frikė Allahun dhe jini me ata qė janė tė vėrtetė (nė fjalė dhe vepra).’’(Teube, 119)

Pėrgatiti: Ulvi Fejzullahu

09.12.2005