Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Marrja e ryshfetit dhe dhėnia e tij

Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Nuk ka dyshim se dhėnia e ryshfetit dhe marrja e tij pėr tė marrė tė drejtėn e tjetrit apo pėr tė mos dėnuar ndonjė tė keqe ėshtė prej krimeve mė tė mėdha tė cilat tė ēojnė drejt shkatėrrimit dhe mosgjykimit me drejtėsi. Allahu i Lartėsuar ka thėnė: “Dhe mos e hani pasurinė e njėri-tjetrit nė mėnyrė tė palejuar, e as mos u paraqitni me te (me ryshfet) te gjykatėsit pėr tė grabitur nė mėnyrė tė padrejtė njė pjesė tė pasurisė sė njerėzve, kur ju e dini (se pa tė drejtė po e hani atė).” (El Bekare 188)

Dhe ka thėnė: “Po atė qė Allahu do ta humbė, ti nuk mund tė bėsh asgjė pėr tė (nuk mund ta shpėtosh). Janė ata tė cilėve Allahu nuk deshi t’iu pastrojė zemrat (prej kufrit). Janė ata qė nė kėtė jetė kanė poshtėrim, kurse nė jetėn tjetėr kanė dėnim tė madh. Janė ata qė i pėrgjigjen tė pavėrtetės dhe hanė shumė haramin.” (El Maide 41-42)

Pėr fjalėn ku Allahu i Lartėsuar thotė: “dhe hanė shumė haramin.” Ka thėnė Haseni dhe Seid ibn Xhubejri se ėshtė ryshfeti.

Po ashtu transmeton Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Allahu e ka mallkuar dhėnėsin e ryshfetit dhe marrėsin e ryshfetit.” (Ahmedi 2/387 dhe shejh Albani ka thėnė se hadithi ėshtė shih. Shih Sahih El Xhami 5069.)

Kjo ėshtė nė rastet kur njeriu jep ryshfet pėr tė marrė diēka qė nuk i takon atij apo pėr tė larguar ndonjė dėnim tė sheriatit. Por nė rast se nuk ka mundėsi tė marrė dikush hakun e tij apo tė largojė ndonjė zullum (tė padrejtė) qė i ėshtė bėrė atij, nėse nuk mundet ta arrijė kėtė ndryshe pėrveē me ryshfet, nė kėtė rast ky person nuk hyn nė haram dhe nuk ėshtė prej tė mallkuarve. Ai i cili e merr ryshfetin e ka haram, kurse ai i cili e jep ryshfetin nuk e ka haram sipas shumicės sė dijetarėve.

Ka thėnė Ibnul Ethiri: “Ajo qė jepet pėr tė marrė hakun apo pėr tė larguar ndonjė zullum (tė padrejtė) nuk hyn nė ndalesėn e ryshfetit (pėr atė i cili e jep, kurse ai i cili e merr e ka haram).

Fatkeqėsisht nė vendet tona ryshfeti ka filluar tė marrė pėrmasa tė mėdha, saqė ka filluar tė arrijė njė shumė mė tė madhe sesa vetė pagat qė marrin punėtorėt e atij institucioni. Ka disa agjenci qė nuk e fillojnė dhe nuk e mbarojnė njė punė pa marrė ryshfet apo pa dhėnė ryshfet dhe nė kėtė rast dėmtohen tė varfrit.

Shumė njerėz janė sprovuar me kėtė sprovė qoftė nė komuna pėr tė nxjerrė ndonjė dokument apo nė ndonjė institucion, nė tė cilin ka shkuar ndokush pėr tė kėrkuar punė dhe nuk ka hyrė tė hyjė nė punė pa dhėnė ryshfet. Kjo ka shkuar aq larg, saqė ryshfeti ka hyrė edhe nė spitalet shtetėrore, ku njeriu i sėmurė nuk mundet tė kryejė ndonjė operacion nė mėnyrė tė suksesshme, ose nė kohėn kur ai ka nevojė pėr operacion pa dhėnė ryshfet, nė shumė raste i ėshtė vonuar operacioni pėr shkak se nuk ka pasur mundėsi tė japė ryshfet. Dhe mos tė flasim pėr institucionet qeveritare, ku nuk ka mundėsi tė fitojė dikush ndonjė tender pa dhėnė ryshfet.

Ryshfeti ka shumė dėme si pėr persona po ashtu edhe pėr shoqėrinė. Ne do tė cekim disa prej tyre:

1. Marrja e njė detyre nga personat e papėrshtatshėm.
Njeriu kur tė japė ryshfet pėr t’u punėsuar nė ndonjė punė pėr tė cilėn nuk i plotėson kushtet dhe nuk ėshtė i pėrshtatshėm pėr atė punė patjetėr qė do tė ketė tė meta, mangėsi dhe dobėsi nė punėn e tij.

2. Shkatėrrimi i moralit tė shoqėrisė
Nuk ka dyshim se pėrhapja e ryshfetit nė ndonjė shoqėri shkatėrron moralin e asaj shoqėrie dhe fillojnė njerėzit ta humbin besimin ndaj njėri-tjetrit, duke kėrkuar secili nga njėri tjetri ryshfet.

3. Harxhimi i parave dhe rreziku i vrasjes sė njerėzve
Nėse njeriu vėshtron vendet se ku ėshtė pėrhapur ryshfeti, do tė shohė se ai (ryshfeti) ka depėrtuar edhe nė spitalet shtetėrore dhe nė prodhimin e barnave dhe si do tė jetė gjendja shėndetėsore e shoqėrisė kur pėrdorin barna me afat tė skaduar apo barna me cilėsi tė dobėt prodhimi, tė cilave u janė lejuar prodhimi nėpėrmjet ryshfetit?

Pastaj paramendo veten tėnde duke kaluar pėrmbi ndonjė urė qė ka tė meta nė ndėrtim, ku rrezikon jetėn e shumė udhėtarėve dhe pasurisė sė tyre, ku tenderin e ndėrtimit tė asaj ure apo rruge e ka fituar ndonjė firmė e cila nuk i ka plotėsuar kushtet, mirėpo e ka fituar tenderin nėpėrmjet ryshfetit, sa humbje do tė ketė nė kėtė rast si nė pasuri po ashtu edhe nė humbjen e jetėve tė njerėzimit.
Dhe pėr kėtė shkak ryshfeti ėshtė shkatėrrues i pasurisė dhe i jetėve tė njerėzimit.

Pėr kėtė shkak, Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka bėrė dua pėr ata tė cilėt japin ryshfet dhe pėr ata qė e marrin atė ku transmeton Abdullah ibn Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Mallkimi i Allahut qoftė mbi atė i cili jep ryshfet dhe mbi atė i cili e merr ryshfetin.” Ibn Maxhe. Shejh Albani ka thėnė se hadithi ėshtė shih. Shih Sahih El Xhami 5114.)

 

Pėrgatiti: Eroll Nesimi
19.4.2009

                                                      www.klubikulturor.com