Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Dialog i qetė (2)

Abdullahu: Pranimi i mushrikėve kurejshė, se Zoti ėshtė Ai qė mbizotėron gjithėsinė, apo siē quhet Teuhid Rrububie, nuk ishte i mjaftueshėm qė t’i fuste nė Islam. Besimi i tyre se melaiket dhe Pejgamberėt si dhe njerėzit e mirė janė ndėrmjetėses tek Allahu bėri qė ata tė mbeten jashtė fesė. Si kusht pėr pranimin e duasė patjetėr ėshtė qė ajo t’i drejtohet Allahut, njė tė vetmit, pa kurrfarė ndėrmjetėsuesi. Edhe zotimi duhet tė jetė vetėm pėr Allah, edhe therja e kurbanit vetėm pėr Allah, kėrkimi i ndihmės vetėm nga Allahu e tė gjitha ibadetet tė jenė vetėm pėr Allahun.

Abdunebij: E nėse nuk ėshtė teuhidi (besimi nė Allah) ajo tek e cila kanė ftuar Pejgamberėt, pranimi se Allahu ėshtė Ai qė posedon mbizotėrim absolut mbi gjithėsinė, atėherė pra ēfarė ėshtė teuhidi?

Abdullahu: Teuhidi nė tė cilin thirrėn Pejgamėberėt dhe qė e refuzuan mushrikėt kurejshė ėshtė veēimi i Allahut me adhurim, duke mos i shoqėruar Atij asgjė tjetėr. Nuk i bėhet dikujt tjetėr ndonjė lloj ibadeti, si: dua, nedher (zotim), therje, kėrkim ndihme nė vėshtirėsi etj., e kjo ėshtė teuhidi, kuptimi i fjalės La ilahe il-lAllah. Kurse zota tek mushrikėt kurejshė ishin Pejgamberėt, melaiket, idhujt, varret, xhinėt. Ata nuk kanė kundėrshtuar se Allahu ėshtė Krijues, Furnizues, Mbizotėrues i gjithėsisė e pėr ketė arsye Allahu e dėrgoi Muhamedin salallahu alejhi ue selem qė t’i ftojė ata nė fjalėn e teuhidit La ilahe il-lAllah dhe nuk ėshtė fjala vetėm pėr shqiptimin e saj .

Abdunebij: Ti dėshiron tė thuash se mushrikėt kurejshė kanė qenė mė tė ditur se shumė e shumė muslimanė tė kohės sė sotme?

Abdullahu: Fatkeqėsisht kjo ėshtė gjendja e shumė muslimanėve sot, kurse mushrikėt kurejshė e kanė ditur mirė se fjala La ilahe il-lAllah ka kuptimin qė Allahu tė adhurohet si njė i vetėm duke mos i shoqėruar Atij asgjė nė adhurim si dhe tė mohohet adhurimi i kujtdo tjetėr pėrveē Allahut, ngase kur Muhamedi salallahu alejhi ue selem u tha tė thonė La ilahe il-lAllah, thanė siē tregon Zoti nė Kuran: “A mendon ai t'i bėjė zotat njė Zot?” (Surja Sadė: 5), edhe pse e dinin se Allahu ėshtė Ai qė mbizotėron gjithėsinė dhe vepron nė tė si tė dojė. E nėse mushrikėt kurejshė e dinin se ēfarė do tė thotė kjo fjalė, ėshtė pėr t’u ēuditur kur nė mesin e muslimanėve nuk e dinė kuptimin e kėsaj fjale duke menduar se qėllimi ėshtė vetėm shprehja e saj me gjuhė, se nuk ka nevojė pėr bindjen e plotė nė kuptimin e saj. Ēfarė dobie ka nga ata njerėz ku edhe mushrikėt kurejshė e dinin mė mirė domethėnien e fjalės La ilahe il-lAllah?

Abdunebij: Por unė nuk i bėj shirk Allahut (shoqėrim Allahut nė adhurim), po ashtu unė dėshmoj se nuk ka Krijues, Furnizues, sjellės dobie apo dėmi pėrveē Allahut, njė tė vetėm, qe nuk ka shok, kurse Muhamedi salallahu alejhi ue selem nuk posedon pėr vete as ndonjė dobi, as ndonjė dėm e aq mė pak Aliu, Hasani apo Husejni apo Abdulkaderi, apo tė tjerėt. Unė jam mėkatar, kurse njerėzit salihinė (tė devotshėm) kanė pozitė tė lartė tek Allahu dhe i lutem Allahut qė pėr hir tė xhahit (pozitės sė tyre tek Ai), tė mė pranojė lutjet.

Abdullahu: Tė pėrgjigjem me atė qė t’u pėrgjigja mė herėt, se ata kundėr tė cilėve luftoi Muhamedi salallahu alejhi ue selem kanė pranuar tėrė atė qė ti e pėrmende, duke pohuar se idhujt e tyre nuk kanė mundėsi tė sjellin dėm apo dobi, por i kanė marrė vetėm si ndėrmjetėsim, siē e argumentuam mė herėt nga Kurani.

Abdunebij: Po, por ato ajete kanė zbritur pėr ata qė i kanė adhuruar idhujt. Si po i barazon Pejgamberėt apo salihinėt (tė devotshmit) me idhujt?
Abdullahu: Siē e pėrmendėm mė herėt, disa nga ata idhuj u quajtėn me emrat e atyre njerėzve tė devotshėm, si nė kohėn e Nuhut alejhi selam, dhe se qafirėt nuk deshėn nga ata vetėm ndėrmjetėsim tek Allahu, siē tregon Allahu pėr ta nė Kuran: “Ndėrsa ata qė nė vend tė Tij adhurojnė miq tė tjerė (duke thėnė): “Ne nuk i adhurojmė ata pėr tjetėr vetėm qė tė na afrojnė sa mė afėr Allahut.” (Zumer: 3) Kurse pėr atė qė the mė parė, se si po i barazoj ata qė marrin si ndėrmjetėsues idhujt me ata qė marrin si ndėrmjetėsues Pejgamberėt, themi se nė mesin e qafirėve te tė cilėt u dėrgua Muhamedi salallahu alejhi ue selem kishte qė adhuronin Isanė alejhi selam e kishte tė tillė qė adhuronin evliatė, siē tregon pėr ketė Allahu nė Kuran: “Tė tillėt (zotat) qė kėta po lusin (pos Zotit), vetė ata (zotat e tyre) kėrkojnė afrimin (te Zoti i vėrtetė), shpresojnė nė mėshirėn e Tij dhe i frikėsohen dėnimit tė Tij. Vėrtet, dėnimit tė Zotit tėnd ėshtė pėr t'iu ruajtur.’’ (Isra: 57) E, prej tyre kishte qė i luteshin Isait alejhi selam dhe Merjemes. Allahu ka thėnė: “Dhe kur Allahu tha: "O Isa, bir i Merjemes, a ti njerėzve u the: "Mė besoni mua dhe nėnėn time dy zota pos Allahut!?" (Maide: 116) E ka prej tyre qė adhurojnė engjėjt, siē thotė Allahu: “Dhe (pėrkujto) ditėn kur i tubon ata tė gjithė e pastaj engjėjve u thotė: "A kėta ishin qė vetėm juve u adhuronin?" (Sebe: 40) E mendo pėr kėto ajete, ku Allahu i konsideroi si mosbesimtarė ata tė cilėt adhuruan Pejgamberėt apo evliatė njėsoj si ata tė cilėt adhuruan idhujt. Muhamedi salallahu alejhi selem luftoi kundėr tė gjithėve pa dallim.

Abdunebij: Por dallimi ėshtė se qafirėt i adhurojnė idhujt, kurse unė dėshmoj se Allahu ėshtė njė, i vetmi qė sjell dobi, mund tė bėjė dėm, mbizotėron gjithėsinė si tė dojė e nuk dua asgjė nga ata, por vetėm nga Allahu. Me robėrit e mirė kam pėr qėllim vetėm ndėrmjetėsimin e tyre tek Allahu.

Abdullahu: Fjala jote nuk ėshtė asgjė tjetėr vetėm se fjala e mushrikėve e argument pėr kėtė ėshtė fjala e Allahut kur thotė: “Ata pos Allahut adhurojnė ēdo gjė qė nuk bėn as dobi e thonė: "Kėta janė ndėrmjetėsuesit tanė tek Allahu!" (Junus: 18)

Abdunebij: Por unė nuk adhuroj askėnd pėrveē Allahut, kurse thirrja e tyre nė vėshtirėsi nuk konsiderohet adhurim!

Abdullahu: Po tė pyes se a pranon se Allahu tė ka obliguar tė kesh sinqeritet nė ibadetin vetėm ndaj Tij duke tė urdhėruar me fjalėt: “E duke qenė se ata nuk ishin tė urdhėruar me tjetėr, pos qė ta adhuronin Allahun me njė adhurim tė sinqertė ndaj Tij, qė tė largohen prej ēdo besimi tė kotė.” (Bejineh: 5)

Abdunebij: Po, gjithsesi mė ka obliguar.

Abdullahu: Pra, unė po kėrkoj prej teje qė tė mė tregosh se si Allahu tė ka obliguar pėr sinqeritet nė adhurim vetėm ndaj Tij?

Abdunebij: Nuk e di.

Abdullahu: E, pra, po tė tregoj, por dėgjo me vėmendje. Thotė Allahu nė Kuran: “Luteni Zotin tuaj tė pėrulur e nė heshtje, pse Ai nuk i do ata qė e teprojnė.” (Araf: 55) Pra, duaja a ėshtė ibadet apo jo ?

Abdunebij: Gjithsesi, bile truri i ibadetit (adhurimit), siē shėnon Ahmedi nė hadithin: “Duaja ėshtė ibadet (adhurim).”

Abdullahu: Pasi e pranove se duaja ėshtė ibadet i Allahut, t’i lutesh Allahut ditė e natė me frikė e me shpresė pėr njė dėshirė, e pastaj i lutesh pėr atė dėshirė edhe njė engjėlli apo Pejgamberi apo njė njeriu tė devotshėm nė varrin e tij, a bėre shirk nė kėtė ibadet?

Abdunebij: Po, atėherė kam pėr tė rėnė nė shirk. Kėto fjalė janė tė mira e tė sakta.

Abdullahu: Ja edhe njė shembull tjetėr. Kur e mėsove fjalėn e Allahut: “Andaj ti falu dhe prej kurban pėr hir tė Zotit tėnd!” (Keuther: 2), e praktikove urdhrin e Allahut, e there kurbanin, a ėshtė kjo ibadet pėr Allahun e Lartėsuar?

Abdunebij: Pa dyshim qė ėshtė ibadet.

Abdullahu: E nėse ther kurban pėr ndonjė Pejgamber, xhin apo diēka tjetėr, a i ke bėrė shok Allahut nė adhurimin e dikujt tjetėr?

Abdunebij: Po, kjo ėshtė shirk pa dyshim.

Abdullahu: E unė tė solla shembull duanė e therjen, ngase duaja ėshtė ibadeti mė me rėndėsi nga ibadetet gjuhėsore, kurse therja ėshtė ibadeti mė i rėndėsishėm nga veprat. Ibadeti nuk ėshtė i kufizuar vetėm me kėtė, por pėrfshin mė shumė adhurime, si: nedhri (pėr shembull thotė nėse mė shėrohet djali, do tė pres kurban pėr Allah e do e shpėrndaj mes tė varfėrve. Nėse i shėrohet djali, obligohet ta plotėsojė premtimin qė i ka dhėnė Allahut), betimi, kėrkimi i shpėtimit, kėrkimi i ndihmės, etj. Por mushrikėt kurejshė, tė cilėve u zbriti Kurani, a i kanė bėrė adhurim melaikeve, njerėzve tė mirė si dhe idhujve tė tyre si Lat, Uza etj., apo jo?

Abdunebij: Po, i kanė adhuruar ata.

 

Vazhdon
10.5.2009

                                                      www.klubikulturor.com