Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Udhėzimi i tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, gjatė hidhėrimit

   Edhe pse Muhamedi salallahu alejhi ue selem ishte i dėrguar nga Allahu i Lartėsuar dhe i vinte shpallja qiellore, ai ballafaqohej me ndjenjat njerėzore ashtu si edhe njerėzit e tjerė. Ai  kalonte situata qetėsie, gėzimi, lumturie dhe kėnaqėsie ashtu si kalonte momente pikėllimi, brenge dhe hidhėrimi.
   Nė gjithė kėto momente, vlera e aspektit moral vėrehet shumė qartė, posaēėrisht nė rastet e hidhėrimit, pasi veprimet e tij ishin tė matura dhe tė ruajtura si nga teprimi e tejkalimi i kufijve ashtu edhe nga shkujdesi dhe gjakftohtėsia mospėrfillėse. Madje kėsaj ai i shtoi edhe njė pėrmasė tė re, kur e ndėrlidhi me fitimin e shpėrblimeve dhe pritjen e llogarisė tek Allahu i Lartėsuar. Prandaj edhe thoshte: “Kam ardhur qė t`ju pėrmbush normat mė tė larta tė moralit.” (Shėnon Bejhakiu)

   Mund tė thuhet se realiteti i hidhėrimit ėshtė prush qė ndez zjarr nė zemrėn e njeriut dhe e bėn atė tė flasė gjėra pėr tė cilat pendohet mė vonė ose bėn vepra fundi i tė cilave nuk ėshtė pėr t’u lavdėruar, ose nxitet nė gjėra qė favorizojnė epshin dhe pėrkrahin qėndrimet e tij apo dėshmojnė fanatizmin e padrejtė. Por te Muhamedi salallahu alejhi ue selem ky realitet gjithmonė ishte reagim me thėnie tė vėrteta, reflektim i mėrzisė pėr shkak tė shkeljes sė ndalesave tė Allahut, por duke mos i tejkaluar kufijtė dhe duke mos e tepruar.

   Motivi i hidhėrimit tek ai gjithmonė ishte qė t’i ndalonte njerėzit nga gjėrat e kėqija apo t’i qortonte ata pėr lėnien e punėve tė mira. Kėtė qė thamė e vėrteton edhe hadithi i Aishes, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,  e cila thotė: “I Dėrguari,
lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, kurrė nuk ka rrahur me dorėn e tij askėnd, as grua e as shėrbėtorė, pėrveēse bėri xhihad nė rrugė tė Allahut. Nuk ka ndodhur qė tė lėndohet me ndonjė fyerje apo ofendim e pastaj tė hakmerret pėr kėtė, pėrveē shkeljes sė ndalesave tė Allahut. E, ai ka marrė hakun e Allahut tė Lartėsuar.”  (Shėnon Muslimi)
   Reagimet konkrete tė tė Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, gjatė hidhėrimit na i zbulon shumė hollėsisht pėrshkrimi i Aishes nė hadithin e mėsipėrm. Nga kėto raste ėshtė edhe qėndrimi i tij ndaj Usame bin Zejdit, kur u dėrgua nė njė ekspeditė ushtarake. Usameja vrau njė person i cili, pak para se tė vritej, kishte shqiptuar shehadetin. Usameja mendoi se ai e bėri atė veprim nga frika e vrasjes dhe jo se e tha me tė vėrtetė. Kur i arriti ky lajm Muhamedit salallahu alejhi ue selem, ai u hidhėrua shumė dhe tha: “A tha ai “La ilahe Ilallah”, kurse ti e vrave? A e hape gjoksin e tij qė tė kuptosh se e tha me sinqeritet apo jo?”  Usameja thotė: “Ai vazhdoi tė ma pėrsėriste kėtė, derisa shpresova ta kisha pranuar Islamin atėherė e jo mė herėt.” (Shėnon Muslimi)

   Nė njė rast tjetėr, Muhamedi salallahu alejhi ue selem pa njė njeri qė kishte vėnė unazė ari. Ai u hidhėrua, ia nxori unazėn nga gishti dhe ia hodhi nė tokė, pastaj tha: “A do ta merrte ndonjėri nga ju njė gacė nga zjarri dhe ta mbante nė dorė?” (Shėnon Muslimi)

   Kur Usame bin Zejdi tentoi tė ndėrmjetėsonte te Muhamedi salallahu alejhi ue selem pėr njė grua nga fisi Mahzumije, e cila kishte vjedhur, ai u hidhėrua, derisa u vėrejt kjo nė fytyrėn e tij, dhe i tha Usames: “A ndėrmjetėson pėr njė ndėshkim tė pėrcaktuar nga Allahu?”  Pastaj doli e mbajti fjalim para njerėzve dhe tha: “Vėrtet shkaku i shkatėrrimit tė popujve para jush ishte se kur vidhte personi i titulluar (i cili ishte nga ndonjė familje e respektuar), e linin, kurse kur vidhte personi i dobėt (nga ndonjė familje e dobėt), atėherė e ndėshkonin sipas ligjit tė Allahut. Pėr Allahun, po tė kishte vjedhur Fatimja, bija e Muhamedit, do t’ia prisja dorėn.” (Shėnon Buhariu dhe Muslimi)

   Nė njėrin nga tregjet e Medinės ndodhi njė ngatėrresė nė mes njė sahabi dhe njė tregtari ēifut. Ēifuti tha: “Pasha Atė qė e zgjodhi Musain prej njerėzimit.” Sahabi u nxeh nga kjo fjalė dhe i mėshoi me shuplakė dhe i tha: “E thua: “Pasha Atė qė e zgjodhi Musain prej njerėzimit”, derisa  i Dėrguari ėshtė midis nesh?” Hebreu shkoi te Muhamedi salallahu alejhi ue selem dhe iu ankua. I Dėrguari,
lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, u hidhėrua dhe u tha shokėve tė tij: “Mos mė preferoni (lavdėroni duke bėrė dallim) nė mes tė Dėrguarve tė Allahut.” (Shėnon Buhariu dhe Muslimi)
   Nėnat e besimtarėve (gratė e Muhamedit salallahu alejhi ue selem) na kanė pėrcjellė disa raste tė hidhėrimit tė Muhamedit salallahu alejhi ue selem dhe mėrzisė sė tij pėr shkak tė shkeljes sė ndalesave tė Allahut. Nga kėto raste ėshtė ai qė tregon Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė: “Hyri me njė rast Muhamedi salallahu alejhi ue selem nė shtėpi, ku kisha vėnė njė perde qė kishte piktura. Atij iu skuq fytyra dhe e hoqi perden duke thėnė: “Njerėzit qė mė sė shumti do tė dėnohen Ditėn e Gjykimit janė ata qė vizatojnė kėto vizatime.” (Shėnon Buhariu)

   Njė ditė, Muhamedi salallahu alejhi ue selem shkoi te disa shokė derisa ata ishin duke debatuar rreth kaderit. Ai u hidhėrua shumė, sa iu skuq fytyra si shegė dhe tha:
“E me kėtė jeni urdhėruar? Apo pėr kėtė jam dėrguar unė te ju? Vėrtet popujt para jush u shkatėrruan atėherė kur filluan tė grinden rreth kėsaj ēėshtjeje.”
   Gjithashtu, Muhamedi salallahu alejhi ue selem ėshtė hidhėruar edhe nga pyetjet e tepėrta rreth gjėrave tė imta, pyetje tė cilat e bėnin atė tė ishte mė rigoroz me ta. Ai bezdisej edhe nga pyetja qė nuk kishte dobi. Shėnon Buhariu se Ebu Musa Eshariu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: “Muhamedi salallahu alejhi ue selem pyetej rreth gjėrave qė nuk kishte dėshirė dhe kur e tepronin, ai  hidhėrohej...”
   Njė njeri iu ankua atij se imami ishte duke e zgjatur namazin dhe po i mundonte falėsit. I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, u hidhėrua, derisa thotė Ibėn Mesudi: “Nuk e kam parė ndonjėherė mė tė hidhėruar se atė ditė”,  pastaj tha: “O njerėz, nga ju ka tė tillė qė prishin gjėra. Kush i udhėheq njerėzit nė namaz (del imam), le ta shkurtojė atė pėr shkak se pas tij janė  tė dobėtit, tė vjetrit dhe ata qė kanė nevojė pėr diēka.” (Shėnon Buhariu dhe Muslimi)
   Ekzistojnė edhe raste tė tjera qė tregojnė se hidhėrimi i Muhamedit, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, nuk ka qenė i kufizuar vetėm gjatė shkeljes sė ndalesave tė Allahut tė Lartėsuar, por ai hidhėrohej edhe nga lėnia pas dore e punėve tė mira dhe tė preferuara nga ana e besimtarėve. Pėr kėtė dėshmon hadithi qė shėnon Imam Ahmedi nga Xherir Ibėn Abdullahu, i cili thotė: “Muhamedi salallahu alejhi ue selem na mbajti njė fjalim dhe na nxiti pėr dhėnien e sadakasė, por njerėzit u pėrmbajtėn (nuk filluan menjėherė tė japin sadaka), derisa u vėrejt nė fytyrėn e tij hidhėrimi.”
   Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, tregon se njė njeri e fyente Ebu Bekrin, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, derisa Muhamedi salallahu alejhi ue selem ishte i ulur afėr, buzėqeshte dhe gėzohej. Kur ky person e teproi me fyerjet, Ebu Bekri ia ktheu. Muhamedi salallahu alejhi ue selem u hidhėrua dhe u ngrit nga ndeja. Ebu Bekri i shkoi pas dhe i tha: “O i Dėrguar i Allahut, ai mė ofendonte kurse ti rrije ulur dhe kur ia ktheva unė disa nga ofendimet e tij, ti u ngrite.” I Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, i tha: “Ishte njė melek aty pranė teje, i cili ia kthente nė vendin tėnd. Kur fillove ti qė t’ia kthesh, u ul shejtani aty dhe nuk desha tė rrija me shejtanin.” (Shėnon Ahmedi)

   Nga kėto raste vėrtetojmė qartė se hidhėrimi i tė Dėrguarit ishte pėr hir tė Allahut e jo pėr veten e tij dhe epshi nuk kishte vend aty. Ky, pra, ėshtė  kriteri mė i saktė pėr tė arritur kėnaqėsinė e Allahut tė Lartėsuar.


Burimi: www.islamweb.net
Pėrktheu: Alaudin Abazi
8.2.2008

                                                      www.klubikulturor.com