Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Nė mbrojtje tė Muhamedit, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė

   Kjo pyetje ėshtė publikuar nė faqen elektronike www.islam-qa.com pas ngjarjes kur ėshtė fyer Muhamedi salallahu alejhi ue selem dhe flet rreth vlerės sė kėtij njeriu tė madh dhe ēfarė kėrkohet prej nesh.

Pyetja:

Ne kemi dėgjuar pėr perėndimorė qė kanė dėfryer dhe janė tallur me Pejgamberin, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė. Cili duhet tė jetė qėndrimi ynė ndaj kėsaj? Si ka mundėsi ta mbrojmė Pejgamberin, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė?

Pėrgjigjja:

   Falėnderimi i qoftė Allahut! Sė pari, ne dhe ēdo musliman i cili ėshtė krenar me fenė e tij jemi tė mėrzitur pėr atė se ēka kanė bėrė kėta tė marrė dhe kriminelė duke u tallur me Pejgamberin tonė Muhamed, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, i cili ėshtė njeriu mė i mirė qė kurdoherė ka ecur nė kėtė tokė dhe ėshtė lider i gjeneratave tė hershme dhe tė mėvonshme, paqja dhe shpėtimi i Zotit qoftė mbi tė.
   Fyerja nga ana e tyre nuk ėshtė diēka e ēuditshme, pėrkundrazi duhet tė pritet prej tyre. Pėr mė shumė, ky krim – edhe pse i thyen zemrat tona dhe i mbush ato me hidhėrim, e ne jemi tė pėrgatitur qė t’i sakrifikojmė jetėt tona nė mbrojtje tė tė Dėrguarit tė Allahut, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, – nuk ėshtė diēka mė shumė pėrveē asaj na sjell lajm tė gėzueshėm pėr fundin e tyre dhe na tregon se fundi i epėrsisė sė tyre ėshtė nė prag. Allahu thotė (interpretimi i domethėnies): “S’ka dyshim se Ne tė mjaftojmė ty kundėr atyre qė tallen” [El-Hixhr 15:95]
   Allahu do t’i mjaftojė Pejgamberit tė Tij, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, kundėr kriminelėve qė u tallėn me tė. Ai thotė (interpretimi i domethėnies): “E s’ka dyshim se urrejtėsi yt (O Muhamed صلى الله عليه وسلم), ai do tė ndėrpritet (do tė jetė farėsosur dhe do tė ndėrpritet prej ēdo tė mire nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr) [El-Keuther 108:3]
   D.m.th. ai do tė jetė i neveritur dhe i poshtėruar dhe do tė ndėrpritet (pengohet) prej tėrė asaj qė ėshtė e mirė. Kur muslimanėt rrethonin njė fortifikatė dhe populli i saj rezistonte, pastaj ata i dėgjonin duke u tallur dhe duke sharė Pejgamberin, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, ata ndjenin se fitorja ishte nė prag dhe nuk shkonte shumė kohė para se t’u dhuronte Allahu atyre fitore, qė tė hakmerren pėr tė Dėrguarin e Tij, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė. (El-Sarim el-Meslul, f. 116-117). Ka shumė raste historike kur ata qė e kanė fyer Pejgamberin, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, janė shkatėrruar dhe kanė marrė fund.


Pse e fyejnė ata udhėheqėsin e njerėzimit, Muhamedin, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė?


   Ata e fyejnė atė pėr arsye se ai i thirri njerėzit nė njėshmėrinė e Zotit (teuhid) dhe sepse ata nuk besojnė se Zoti ėshtė Njė (i vetėm).
Ata e fyejnė tė Dėrguarin, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, pėr arsye se ai e nderon Zotin e tij, qoftė i bekuar dhe i lavdėruar Ai, dhe deklaroi se Ai ėshtė larg asaj ēka kėta fabrikues thonė, pasi ata i pėrshkruan Atij grua dhe djalė.
   Ata e fyejnė atė pėr arsye se ai i ftoi njerėzit nė moral tė lartė dhe qė ta braktisin moralin e ulėt. Ai i ftoi nė virtyte dhe qė tė bllokohen tė gjitha rrugėt qė tė dėrgojnė nė amoralitet, por ata dėshirojnė ērregullim tė moralit dhe liri tė pakufishme seksuale. Ata dėshirojnė qė tė kėnaqen nė moēalin e tekave dhe tė epsheve dhe e kanė marrė atė qė kanė dėshiruar.
   Ata e fyejnė atė pėr arsye se ai ėshtė i Dėrguari i Allahut. Allahu, qoftė i Lartmadhėruar, ėshtė Ai i Cili e ka zgjedhur atė mbi tė gjithė njerėzimin, qė tė pėrcjellė mesazhin dhe ta pranojė shpalljen e Tij.


Mrekullitė e pejgamberllėkut tė tij janė tė panumėrta


A nuk kanė dėgjuar ata pėr ndarjen e Hėnės?
A nuk kanė dėgjuar ata se si buroi uji prej gishtave tė tij kohė pas kohe?
A nuk kanė dėgjuar ata pėr mrekullinė mė tė madhe tė tij, qė ėshtė Kurani i Shenjtė, fjala e Zotit tė botėve, tė cilėn Allahu e ka mbrojtur nė mėnyrė qė mos tė ngatėrrohet prej atyre tė cilėt kishin pėr ta shtrembėruar? Ku janė librat e tyre qė i janė shpallur Pejgamberėve tė tyre, tė cilėt janė ndryshuar shumė?
“Ėshtė shkatėrrim pėr ata qė me duart e veta e shkruajnė librin, e pastaj thonė: “Ky ėshtė prej Allahut!” E pėr tė arritur me tė njė fitim tė paktė, pra ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ēka shkruan duart e tyre dhe ėshtė shkatėrrim i madh pėr ta ajo ēka fitojnė.” [El-Bekare 2:79]
  
   Fakti mė i madh i vėrtetėsisė sė Pejgamberit tonė Muhamed, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, ėshtė fakti se feja e tij ka vazhduar pėr kaq shumė shekuj duke qenė ngadhėnjyese dhe fitimtare. Pėr gjatė jetės sė tij, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, vazhdoi tė triumfojė mbi armiqtė e tij. Menēuria e Allahut dikton se asnjė gėnjeshtar i cili gėnjen pėr Tė dhe pėr fenė e Tij nuk ka mundėsi tė mbizotėrojė pėr ndonjė kohė tė gjatė. Nė tė vėrtetė, nė librat e tyre, qė dijetarėt e tyre i fshehėn dhe i ndryshuan, thuhet se gėnjeshtari i cili rrejshėm pohon tė jetė Pejgamber do tė qėndrojė vetėm pėr 30 vite apo ashtu, pastaj mesazhi i tij do tė fiket.
   Ėshtė transmetuar pėr njėrin prej mbretėrve tė tyre, se njė njeri i cili e pasonte fenė sikurse ai (fenė e krishterė) i ėshtė sjellė atij, i cili e ka pasur zakon ta fyejė Pejgamberin, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, dhe e akuzonte atė pėr gėnjeshtėr. Mbreti i mblodhi dijetarėt e tij fetarė dhe i pyeti ata: -Sa ka mundėsi qė njė gėnjeshtar tė qėndrojė? Ata thanė: -Kaq dhe kaq- 30 vite apo aty pari.
   Mbreti tha: -Kjo fe e Muhamedit ka zgjatur pėr mė shumė se 500 apo 600 vite [d.m.th. nė kohėn e mbretit] dhe po triumfon dhe po pranohet dhe po pasohet. Si ka mundėsi qė ai tė jetė gėnjeshtar? Atėherė ai ia hoqi kokėn atij njeriu. (Sherh el-Akideh el-Eshafanijeh prej Shejh el-Islam Ibn Tejmijah, Allahu e mėshiroftė atė.)
   A nuk e dinė ata se shumė prej njerėzve tė ditur dhe mbretėr tė tyre, kur thirrja e pastėr dhe e qartė e Islamit u arriti atyre, nuk patėn tjetėr zgjedhje por ta konfirmojnė tė vėrtetėn e kėsaj feje dhe ata e nderuan Pejgamberin, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, dhe shumė prej tyre shfaqėn hyrjen e tyre nė Islam?
   Mbreti i Abisinisė, Nexhashiu (Negusi), e konfirmoi atė dhe u bė musliman. Kur Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, i dėrgoi njė letėr Herakliut, mbretit tė Bizantit, duke e thirrur atė nė Islam, Herakliu pohoi se ai me tė vėrtetė ishte Pejgamber dhe ai mendoi ta shfaqė Islamin e tij dhe dėshiroi tė shkonte tek i Dėrguari, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, dhe tė bėhej shėrbėtor i tij, por pati frikė se populli i tij do ta vriste, kėshtu qė qėndroi kafir dhe vdiq nė atė gjendje.


Shumė bashkėkohės tė tyre ende po e nderojnė tė Dėrguarin Muhamed, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė


   Majkel Hart nė librin e tij Tė 100-ėt: Renditja e personave mė me ndikim nė histori (f. 13), kur e vendosi Muhamedin, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, nė krye tė listės sė tė njėqindėve tha: “E kam zgjedhur Muhamedin, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, qė tė jetė nė krye tė listės... pėr arsye se Muhamedi, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, ka qenė i vetmi njeri nė histori i cili ka qenė lartėsisht i suksesshėm nė tė dy nivelet, atė fetar dhe jofetar.”

   Anglezi Xhorxh Bernard Show shkroi njė libėr me titull Muhamedi, i cili u dogj prej autoriteteve britanike. Ai tha: “Bota ka njė nevojė tė madhe pėr njė njeri me mentalitetin e Muhamedit. Kisha mesjetare, pėrmes injorancės sė fanatizmit, e pėrshkroi Muhamedanizmin me ngjyra tė errėta. Nė realitet, ata ishin tė ushtruar qė ta urrejnė Muhamedin dhe se ai ishte pėr ata anti-Krisht. Por unė e kam studiuar jetėn e tij dhe e kam gjetur tė jetė i jashtėzakonshėm. Unė kam arritur vendim se ai asnjėherė nuk ka qenė njė armik i Krishterimit. Ai duhet tė quhet Shpėtuesi i Njerėzimit. Unė besoj se njė person si ai po ta kishte marrė (nė dorė udhėheqjen) e botės moderne, ai kishte pėr tė pasur sukses nė zgjidhjen e problemeve tė tyre, nė njė mėnyrė qė do tė sillte mė shumė paqe dhe lumturi, e cila ėshtė e nevojshme.”

   Annie Besant ka thėnė: “Ėshtė e pamundur pėr ndonjėrin i cili e studion jetėn dhe karakterin e Pejgamberit madhėshtor tė Arabisė, qė e di se si ka folur dhe si ka jetuar, qė tė ndiejė diēka tjetėr pėr atė Pejgamber madhėshtor pėrveēse nderim, njėri prej tė Dėrguarve madhėshtor tė mė tė Lartit.”

   Austriani Shabrak ka thėnė: “Njerėzimi ka mundėsi tė jetė krenar qė ka njė njeri si Muhamedi nė mesin e vet. Megjithėse ka qenė analfabet, ai ka pasur mundėsi 10 shekuj mė parė qė tė paraqesė njė legjislacion qė ne evropianėt do tė ishim mė tė lumturit po tė kishim mundėsi tė krijojmė diēka tė barabartė, me njė vlerė tė tillė tė lartė.”

   Dr. Zwemer (orientalist kanadez): “Muhamedi ka qenė njė reformist i aftė, orator dhe folės i mirė, trim dhe guximtar, mendimtar i mrekullueshėm. Ne nuk mund t’i pėrshkruajmė atij diēka tjetėr qė i kundėrshton kėto cilėsi. Kėtė Kuran, qė ai e solli, dhe historia e tij dėshmojnė pėr tė vėrtetėn e kėtyre pohimeve.”

   Filozofi anglez Tomas Keljle, fituesi i Ēmimit Nobel, nė librin e tij Heronjtė thotė: “Ėshtė turp pėr ndonjė individ nė kėtė epokė qė tė dėgjohet ai qė thotė se feja islame ėshtė fabrikim dhe se Muhamedi ėshtė fabrikues i pabesė. Pėrgjatė jetės sė tij ne e shohim se ai ka pėrmbajtur besim tė paluhatshėm, i sinqertė nė vendosje, bujar dhe i butė, i mėshirshėm, i pastėr, i virtytshėm, shumė serioz. Pavarėsisht nga kjo, ai ka qenė tolerant, i gėzueshėm, i shoqėrueshėm dhe nganjėherė edhe gazmor. Ai vetėm se ka qenė i sinqertė nė qėllim, i menēur, kalorėsiak dhe i shkathėt, sikurse bart nė zemrėn e tij llambėn e ēdo nate tė errėsuar, tė mbushur me dritė. Nė mėnyrė natyrore njeri madhėshtor, i cili asnjėherė nuk ka studiuar nė shkollė apo prej ndonjė mėsuesi, pėr arsye se ai nuk kishte nevojė pėr tė.”

   Gėte, poet gjerman, ka thėnė: “Ne evropianėt me tė gjitha konceptet dhe idetė tona ende nuk e kemi arritur atė qė ka arritur Muhamedi dhe askush nuk do t’ia kalojė atij. Unė kėrkova nė histori pėr shembullin mė tė lartė pėr ta pasuar dhe e gjeta atė te Pejgamberi Muhamed. E vėrteta duhet tė ngadhėnjejė dhe tė bėhet supreme, pėr arsye se Muhamedi pati sukses ta nėnshtrojė tėrė botėn pėrmes mesazhit tė njėshmėrisė hyjnore.”

   Nėse ėshtė kėshtu, atėherė e tėrė bota – pa ndonjė alternativė – duhet ta ketė parasysh madhėshtinė e Muhamedit, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, nė mesin e tė gjitha krijesave pėrmbi tė gjitha madhėshtitė, virtytin e tij mbi tė gjitha virtytet dhe pozitėn e tij si mė madhėshtore sesa e ndokujt tjetėr. Bota duhet tė bashkohet nė tė besuarit e mesazhit tė Muhamedit, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, dhe se ai ėshtė Pejgamberi i Fundit i Allahut.
   Ne duhet ta shfrytėzojmė shumė kėtė rast pėr t’i thirrur nė Islam kėta njerėz, se ēka duart e tyre mėkatare kanė fabrikuar nuk mund tė fshihet pėrveēse me Islam. Por nėse ata janė kryeneēė dhe kėmbėngulin nė rrugėn e tyre, atėherė le ta marrin lajmin e dėnimit tė xhehenemit, qė tė jetojnė nė tė pėrgjithmonė. Allahu thotė (interpretimi i domethėnies):
“Ai qė i pėrshkruan Zotit shok, Allahu ia ka ndaluar (ia ka bėrė haram) atij xhenetin dhe vendi i tij ėshtė zjarri. Pėr mizorėt (politeistėt dhe keqbėrėsit) nuk ka ndihmės." [Al-Maide, 5:72]
“E kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame, atij kurrsesi nuk do t’i pranohet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė nga tė dėshpėruarit.” [Ali Imran, 3:85]
   Pejgamberi, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Pasha Atė nė dorėn e tė Cilit ėshtė shpirti i Muhamedit, askush prej kėtij populli, jehuditė apo tė krishterėt, (tė cilėt) dėgjojnė pėr mua dhe vdesin duke mos besuar nė atė me tė cilėn jam dėrguar, pėrveēse ai do tė jetė njėri prej njerėzve tė zjarrit.” Transmetuar prej Muslimit (153).

Sė dyti, Allahu ėshtė i Menēur dhe nuk cakton diēka qė ėshtė saktėsisht e keqe, por se duhet tė jetė diēka e mirė nė tė pėr robėrit e Tij besimtarė, pa marrė parasysh se sa e keqe u duket njerėzve. I Dėrguari, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, tha tė vėrtetėn kur tha: “Sa e mrekullueshme ėshtė gjendja e besimtarit, se tė gjitha punėt e tij janė tė mira. Nėse ndonjė e mirė e gjen atė, ai ėshtė falėnderues pėr atė dhe kjo ėshtė mirė pėr tė; nėse ndonjė e keqe i ndodh atij, ai e bart atė me durim dhe kjo ėshtė mirė pėr tė. Kjo nuk i adresohet dikujt tjetėr pėrveēse besimtarit.” Transmetuar prej Muslimit (2999).
   Nė lidhje me incidentin e shpifjes (el-ifk), qė ėshtė e njohur, Allahu thotė (interpretimi i domethėnies): “Ju mos e merrni atė (shpifja qė ka ndodhur) si ndonjė dėm pėr ju, pėrkundrazi, ajo do tė jetė nė dobinė tuaj. Secilit prej tyre do t’i takojė dėnimi sipas pjesėmarrjes nė mėkat, e atij prej tyre qė e barti pjesėn e madhe (tė shpifjes), i takon dėnimi i madh.” [Nur, 24:11]
   Nė vijim janė disa gjėra tė mira qė kanė ardhur si rezultat i kėtij krimi mėkatar:
-Ajo qė ka qenė e fshehur nė zemrat e kėtyre kriminelėve, si pėr shembull fyerja dhe urrejtja ndaj muslimanėve, ėshtė bėrė e ditur, edhe pse ata paraqiteshin tėrė kohėn sikur janė tė paqes.
-“Urrejtja kundėr jush duket nga gojėt e tyre, por ajo qė fshehin nė gjokset tyre ėshtė edhe mė e madhe.” [Ali Imran, 3:118]
-Dalja nė shesh e dyfytyrėsisė sė Perėndimit. Kėtu ata cekin lirinė e tė menduarit, por ēdo njeri i menēur e di se kjo e ashtuquajtur liri e tė menduarit duhet tė ndalet para se tė shkelet shenjtėria e tė tjerėve dhe tė kalohen kufijtė ndaj tyre. Ata gėnjejnė nė pohimet e tyre pėr lirinė e tė menduarit. Ne tė gjithė e dimė se ēka ndodhi para disa viteve kur njė qeveri vendosi t’i shkatėrrojė idhujt nė atė vend. Atje pati britma! Ē’thua pėr kėtė tė ashtuquajtur liri tė tė menduarit? Pse nuk e konsiderojnė kėtė si liri tė menduarit?
-Demonstratat e gėnjeshtrės se ēka disa perėndimorė thonė nė vendet tona: “Mos i thirrni mosbesimtarėt qafirė, por thirrini ndryshe, pėr tė mos nxitur flakėn e problemeve ndėrmjet nesh dhe atyre.”
-Por ēdonjėri duhet ta kuptojė se kush ėshtė ai qė po i urren tė tjerėt dhe qė nuk po e respekton shenjtėrinė e tjetrit dhe qė po i shpall luftė tjetrit ēdoherė kur i vjen rasti.
-Pabesia e tė pohuarit tė tyre, me tė cilat ata kanė mbushur botėn, domethėnė dialogu i civilizimeve qė ėshtė i bazuar nė respekt ndaj tė tjerėve dhe qė tė mos t’i shkelėsh tė tjerėt. Ēfarė dialogu dėshirojnė ata?! Ēfarė respekti pohojnė ata se po tregojnė? Ata dėshirojnė qė ne t’i respektojmė dhe t’i nderojmė ata, derisa edhe t’i pėrkulemi dhe t’u bėjmė sexhde dhe e tėra qė ata bėjnė ėshtė tė na pėrqeshin dhe tė na nėnēmojnė dhe tė na bėjnė edhe mė shumė padrejtėsi.
-E ka pėrtėrirė besimin nė zemrat e muslimanėve. Falėnderimi i qoftė Allahut! Ne kemi parė reagimet e muslimanėve, qė jep pėr tė kuptuar pėr njė besim tė rrėnjosur thellė nė zemrat e tyre dhe pėr gjerėsinė e dashurisė sė tyre pėr Pejgamberin, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė. Madje edhe ata qė i kanė lėnė anash disa obligime fetare u hodhėn pėr ta mbrojtur tė Dėrguarin tonė fisnik, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė.
-E ka bashkuar umetin. Falėnderimi i qoftė Allahut, ne kemi parė solidarizim nė mesin e muslimanėve, tė cilėt kanė adoptuar tė njėjtin qėndrim, me gjithė dallimeve nė vendet dhe gjuhėt e tyre.
-Ėshtė bėrė e qartė se Perėndimi po rigrupohet kundėr Islamit. Sapo ai shtet kėrkoi ndihmė prej aleatėve tė tij, ata tė gjithė u ngritėn nė kėmbė pėr ta ndihmuar atė shtet dhe kriminelėt e nxitėn njėri-tjetrin pėr t’i publikuar kėto foto nė gazetat e tyre, nė mėnyrė qė muslimanėt ta dinė se ata janė sė bashku tė gjithė dhe se ne nuk kemi mundėsi t’i konfrontojmė ata.
-Disa prej muslimanėve ishin tė etur qė t’i thėrrisnin kėta njerėz nė Islam dhe t`u tregonin atyre pamjen e vėrtetė tė kėsaj feje. Ne kemi parė muslimanė duke bėrė gara pėr tė publikuar libra nė gjuhėt e kėtyre njerėzve, nė mėnyrė qė luspat tė bien prej syve tė tyre dhe ata tė shohin qartazi.
-Efektiviteti i bojkotit musliman ndaj prodhimeve tė atyre qė e sulmuan tė Dėrguarin e Allahut, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, ėshtė vėrtetuar. Popujt e tyre nuk iu pėrgjigjėn asnjė kėrkese zyrtare apo politike, derisa as nė instanca tė larta, por nuk kaluan vetėm se disa ditė para se gazeta e cila kishte qenė nė gabim dhe botuesi i saj tė kėrkojnė falje dhe tė ndryshojnė tonin e tyre, kėshtu qė muslimanėt e zbutėn qėndrimin e tyre disi.
-Kjo duket tė jetė njė armė e re e muslimanėve, qė ata kanė mundėsi ta pėrdorin pėr tė pasur ndikim dhe pėr t’i dėmtuar armiqtė e tyre.
-Njė mesazh i qartė i ėshtė dėrguar Perėndimit: se ne muslimanėt asnjėherė nuk do tė pranojmė qė feja jonė tė fyhet ose tė poshtėrohet apo tė bėhet ēfarėdo sulmi kundėr tė Dėrguarit tonė, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė. Ne tė gjithė do ta sakrifikojmė veten pėr tė.

   Sė treti, sa pėr rolin tonė nė tėrė kėtė, ne duhet ta refuzojmė atė fuqishėm. Secili prej nesh, sipas mundėsive tė tij, duke i dėrguar letra dhe tema, apo duke u telefonuar qeverive tė tyre, ministrive tė punėve tė jashtme dhe gazetave.
   Ne duhet tė kėrkojmė qė ata tė na kėrkojnė falje tė sinqertė dhe tė qartė. Ne nuk dėshirojmė ndonjė kėrkim faljeje pėr atė se kanė treguar mosrespekt ndaj muslimanėve, por mė saktėsisht ne kėrkojmė qė ata ta pranojnė gabimin dhe tė kėrkojnė falje pėr atė gabim.
   Ne duhet tė kėrkojmė prej tyre qė ata t’i dėnojnė kriminelėt pėr atė krim. Ne gjithashtu duhet tė kėrkojmė prej tyre qė ata t’i ndalin qeveritė e tyre tė bėjnė sulme ndaj Islamit dhe muslimanėve.
   Ne duhet tė pėrkthejmė libra qė bėjnė thirrje nė Islam nė gjuhėt e kėtyre njerėzve dhe libra tė cilat tregojnė pėr Islamin, pėr Pejgamberin e tij dhe pėr biografinė e tij.
   Ne duhet tė blejmė kohė nė radio dhe nė programe televizive pėr ta mbrojtur Pejgamberin, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, qė duhet tė mbahet prej njerėzve tė aftė dhe tė pajisur me dituri tė mirė themelore, qė dinė tė flasin bindshėm ndaj Perėndimit. E, tė tillė ka shumė, falėnderimi i takon Allahut.
   Ne duhet tė shkruajmė tema me fjalė tė fuqishme, qė tė publikohen nėpėr revista, gazeta dhe ueb faqe nė gjuhė tė ndryshme.
Nė lidhje me bojkotimin e prodhimeve tė tyre, nėse bojkotimi do tė ketė ndikim tek ata, e kėshtu ndodhi, atėherė pse mos t’i bojkotojmė ata dhe t’u drejtohemi kompanive qė mbahen prej muslimanėve?
   Ne duhet tė rezistojmė kundėr kėtij sulmi djallėzor ndaj Islamit dhe Pejgamberit tė tij, duke nxjerrė nė pah bukurinė e Islamit dhe faktin se ėshtė sipas mendjes sė shėndoshė dhe t’u pėrgjigjemi argumenteve tė ēuditshme tė kriminelėve.
   Ne duhet t’i pėrmbahemi Sunetit dhe ta pasojmė udhėzimin e Pejgamberit, paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė, nė tė gjitha gjėrat dhe tė kemi durim gjatė kryerjes sė tyre.
   “Po nė qoftė se ju bėheni tė durueshėm dhe ruheni (mėkateve), dinakėria e tyre nuk do t’u dėmtojė aspak.” [Ali Imran, 3:120]
   Ne duhet tė pėrpiqemi t’i thėrrasim kėta njerėz, edhe nėse i shikojmė ata pėrmes prizmit tė urrejtjes dhe tė nėnēmimit. Ne gjithashtu i shikojmė ata edhe me keqardhje, pėr arsye se ata sė shpejti do tė vdesin dhe do tė jenė prej banorėve tė zjarrit, nėse vdesin nė kėtė gjendje. Pra, ne duhet t’i thėrrasim ata nė Islam dhe shpėtim prej mėshirės dhe keqardhjes sonė ndaj tyre.
   Ne e lusim Allahun qė tė bėjė qė feja e Tij tė ngadhėnjejė dhe t’i ndihmojė miqtė e Tij tė afėrt dhe t’i poshtėrojė armiqtė e Tij.
“Allahu ėshtė mbizotėrues i punės sė vet, por shumica e njerėzve nuk e dinė (fshehtėsinė e ēėshtjeve) [Jusuf, 12:21]
Paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi Pejgamberin tonė, Muhamedin.
Dhe Allahu e di mė sė miri.


Skender Gashi
Burimi: www.islam-qa.com
21.3.2008

                                                      www.klubikulturor.com