Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Dashuria pėr tė dashurin tonė, Muhamedin alejhi selam

   Imam Muslimi transmeton nė Sahihun e tij nga Abdullah Amer bin El Asi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė dy, se i Dėrguari alejhi selam ka lexuar fjalėn e Allahut nė lidhje me Ibrahimin alejhi selam, ku thuhet: “O Zoti im! Vėrtet qė ata (idhujt) kanė gabuar e humbur shumė nga njerėzit. Por kushdo qė mė ndjek mua, vėrtet qė ai ėshtė prej meje dhe kushdo qė nuk mė bindet e nuk mė ndjek mua (rrugėn time), atėherė Ti je vėrtet gjithnjė Falės i Madh, Mėshirėplotė.” (Ibrahim, 36)
   Pastaj tha: “Ka thėnė Isai alejhi selam: “Nė qoftė se Ti i ndėshkon ata, ata janė robėrit e Tu dhe nėse Ti i fal, vėrtet qė Ti, Vetėm Ti, je i Gjithėfuqishmi, mė i Urti Gjithėgjykues.” (El Maideh, 118)
   Pastaj i Dėrguari alejhi selam ngriti duart dhe tha: “O Zot, umeti im, umeti im!” dhe qau. Allahu i Plotfuqishėm dhe i Madhėruar i tha Xhibrilit alejhi selam: “O Xhibril, shko te Muhamedi dhe pyete atė pėrse qan.” (edhe pse Allahu e dinte para se ta dėrgonte Xhibrilin pėrse qante i Dėrguari alejhi selam). Erdhi Xhibrili tek i Dėrguari alejhi selam dhe e pyeti. I Dėrguari i Allahut i tregoi, pastaj Xhibrili u kthye tek Allahu dhe i tregoi, edhe pse Allahu e dinte mirė. Pastaj Allahu i tha Xhibrilit: “Shko te Muhamedi dhe thuaji: “Allahu do tė tė bėjė tė kėnaqur me umetin tėnd dhe nuk do tė tė zhgėnjejė.” Transmeton Imam Muslimi.
   Paramendoni dashurinė e kėtij tė Dėrguari alejhi selam pėr umetin e tij, lutej dhe qante gjatė lutjes dhe prapė e pėrcillte frika pėr umetin e tij. Allahu i Lartėsuar thotė nė Kuranin Famėlartė: “Vėrtet qė ju ka ardhur juve njė i Dėrguar (Muhamedi alejhi selam) nga vetė ju (tė cilin ju e njihni fare mirė). Ai pikėllohet nėse juve ju bie ndonjė lėndim e vėshtirėsi. Ai (Muhamedi alejhi selam) ėshtė i merakosur dhe i dėshiruar pėr ju (qė tė jeni tė udhėzuar drejt dhe t’i pendoheni Allahut, me qėllim qė tė mund tė fitoni xhenetin e tė shpėtoni prej zjarrit tė xhehenemit) dhe pėr besimtarėt ai ėshtė qė ndjen shumė, mėshirues.” (Teube, 128)
   Pėrse i Dėrguari alejhi selam i lexoi fjalėt e Ibrahimit dhe tė Isait, tė cilat Allahu i pėrmendi nė Kuran, dhe i ngriti duart e tij duke thėnė: “O Zot, umeti im, umeti im!” dhe qau?
Kjo tregon dy gjėra tė rėndėsishme.

E para: Ibrahimi alejhi selam ftoi nė fenė e pastėr, tė ngritur mbi adhurimin ndaj Allahut Njė dhe tė Vetėm, si dhe ftoi nė largimin nga shirku dhe ithtarėt e tij. Ibrahimi u pėrball me idhujt dhe ithtarėt e tyre, ashtu siē na tregoi Kurani, megjithėkėtė Muhamedi alejhi selam u urdhėrua ta pasojė fenė e tij tė pastėr.

E dyta: Populli i Isait alejhi selam e ndryshoi besimin me tė cilin kishte ardhur Isai alejhi selam, qė ishte adhurimi i Allahut Njė dhe i Pashoq, duke e marrė tė Dėrguarin e Allahut, Isain alejhi selam, pėr Zot dhe duke iu lutur dhe nėnshtruar atij pėrveē Allahut.

   I Dėrguari alejhi selam dėshiron qė umeti i tij tė ecė nė rrugėn e pasuesve tė fesė sė pastėr tė Ibrahimit alejhi selam. Po ashtu, ai frikėsohet pėr umetin e tij, se mos ndjek rrugėn e tė krishterėve nė teprimin ndaj tij (nė dashuri), ashtu siē e tepruan tė krishterėt me tė Dėrguarin e tyre, Isain alejhi selam, duke e marrė atė pėr Zot.
   I Dėrguari alejhi selam i dėshironte tė mirėn umetit tė tij. Duke u nisur nga kjo, ai e njoftoi umetin e tij pėr ēdo tė mirė dhe ia tėrhoqi vėrejtjen nga ēdo rrezik dhe e keqe, derisa e la atė nė rrugėn e drejtė, nata e sė cilės ėshtė e ngjashme me ditėn (pėr nga ndriēimi), dhe nuk largohet askush nga ajo pėrveē atij qė ėshtė i shkatėrruar.
   Ndėr gjėrat me tė cilat e porositi i Dėrguari alejhi selam umetin e tij ishte edhe dashuria dhe ajo qė hyn nėn ombrellėn e dashurisė pėr tė Dėrguarin alejhi selam. Ai ka porositur me fjalėt e tij fisnike duke thėnė: “Nuk ka besuar askush nga ju pėrderisa nuk jam mė i dashur tek ju se fėmija juaj, prindėrit tuaj dhe njerėzit nė pėrgjithėsi.”
   Dashuria ėshtė vepėr e zemrės, lidhėse e besimtarit me tė Dėrguarin e Allahut, Muhamedin alejhi selam. Besimtari e vė zemrėn dhe dėshirėn e tij nė shėrbim tė realizimit tė asaj qė do Allahu dhe i Dėrguari i Tij, qofshin ato fjalė apo vepra.
   Njerėzit kanė dallime tė mėdha nė komentimin dhe jetėsimin e dashurisė pėr tė Dėrguarin alejhi selam, duke filluar nga ata qė tėrė dashurinė nė zemrat e tyre e kanė vetėm pėr tė Dėrguarin alejhi selam, duke lėnė vend nė tė pėr dashurinė pėr Allahun vetėm se pak, e deri tek ata qė nuk kanė ndjenja dashurie pėr tė Dėrguarin alejhi selam, duke e konsideruar apo trajtuar Muhamedin alejhi selam si tė gjithė njerėzit.

   Duke parė ngatėrrimin e gjėrave nė kėto ēėshtje me rėndėsi jetike, dėshiroj tė qartėsoj kėtu disa gjėra.

E para: Dikush mund tė thotė: Nėse dashuria pėr tė Dėrguarin alejhi selam duhet tė jetė mbi dashurinė pėr vetveten, fėmijėn, prindin, atėherė si ėshtė dashuria pėr Allahun, kur Allahu thotė nė Kuran: “...por ata qė besojnė e duan Allahun mė shumė (se gjithēka tjetėr) (El Bekare, 165), pastaj thotė Allahu: “...qė Ai e do atė (popull) dhe ata e duan Atė (Zotin). ” (El Maideh, 54). Dhe gjithashtu thotė: “Thuaj (o Muhamed): “Nėse vėrtet e doni Allahun, atėherė mė ndiqni mua (pranoni Islamin, ndiqni Kuranin dhe Sunetin), Allahu do t’ju dojė ju dhe do t’ju falė juve gjynahet tuaja.” (Ali Imran, 31)

   Dhe sa ėshtė nevoja e mospranimit tė kėtij adhurimi (dashurisė) vetėm pėr Allahun? Duhet ditur se dashuria pėr Allahun ėshtė dashuri adhurimi, e cila nuk guxon tė jetė pėr dikė tjetėr pėrveē Allahut. Nė gjithėsi nuk gjendet dikush qė meriton tė duhet pėr qenien e Tij nga ēdo anė pėrveē Allahut. Ēdo dashuri brenda kornizave islame ėshtė pasuese e dashurisė pėr Allahun dhe nė kėtė kontekst Muhamedi alejhi selam duhet pėr shkak tė Allahut Dhul Xhelal (tė Cilit i takon madhėshtia dhe nderi) dhe tė adhurimit ndaj Allahut, pasohet dhe ndiqet rruga e tij vetėm pėr kėtė shkak.
   Bindja ndaj tė Dėrguarit alejhi selam ėshtė obligim pėr arsye se ai ėshtė i Dėrguar i Allahut, qė nuk flet nga mendja e tij; bindja ndaj tij ėshtė bindje ndaj Allahut dhe assesi nuk plotėsohet njėra pa tjetrėn. Dashuria pėr Muhamedin alejhi selam njėherazi ėshtė dashuri pėr Allahun dhe nuk mund tė qėndrojė njėra pa tjetrėn.
   Allahu i Madhėrishėm e ka lidhur ngushtė dashurinė pėr tė Dėrguarin alejhi selam me dashurinė pėr Tė, kur thotė: “Thuaju (o Muhamed): “Nė qoftė se baballarėt tuaj, bijtė tuaj, vėllezėrit tuaj, bashkėshortet tuaja, tė afėrmit tuaj, pasuria qė ju e keni fituar, tregtia qė frikėsoheni se do tė dėshtojė dhe vendbanimet tuaja ku ju gjeni kėnaqėsi, (tė gjitha kėto) janė mė tė dashura pėr ju se Allahu dhe i Dėrguari i Tij, mė tė dashura se pėrpjekja dhe lufta pėr ēėshtjen e Allahut, atėherė prisni derisa Allahu tė sjellė vendimin (dėnimin) e Tij. Dhe Allahu nuk e udhėzon popullin fasik (kryeneē, tė pabindur e tė panėnshtruar ndaj Allahut) (Teube, 24)
   Ndėrsa Muhamedi alejhi selam i ka lidhur ngushtė kėto tė dyja nė hadithin e tij: “Kush posedon tri gjėra, posedon kėnaqėsinė e besimit: tė jetė Allahu dhe i Dėrguari i Tij mė tė dashur tek ai se ēdo gjė tjetėr...” Transmeton Buhariu dhe Muslimi.
   Lidhja e dashurisė pėr Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij ėshtė e pandashme, i ngjan shehadetit, i cili assesi nuk pranon ndarje.

E dyta: Ka njerėz qė mendojnė se dashuria pėr Muhamedin alejhi selam ėshtė mahnitja prej personalitetit dhe moralit tė tij tė lartė dhe mburrja me mėsimet dhe edukatėn e tij. Kjo ėshtė gabim pėr arsye se ne shohim sot shumė jobesimtarė tė cilėt mahniten nga personaliteti i Muhamedit alejhi selam dhe e ngrenė lart atė me fjalėt e tyre. Kjo ngritje lart nga ana e tyre nuk vjen nga imani dhe as nga dashuria pėr tė cilėn bėn thirrje Islami.

   Njė rast tė ngjashėm kemi me Ebu Talibin, i cili e donte shumė tė Dėrguarin alejhi selam dhe e mbronte nga kurejshėt jobesimtarė, por dashuria e Ebu Talibit pėr tė Dėrguarin nuk ishte pėr Allahun dhe as pėr shkak tė bindjes ndaj asaj qė i zbritej Muhamedit alejhi selam. Dashuria e tij nuk bazohej nė islam, ajo ishte pėr shkak tė afėrsisė sė gjakut dhe tė afėrsisė qė kishte me tė para Islamit.

E treta: Dikush mendon se dashuri pėr tė Dėrguarin alejhi selam ėshtė edhe bindja e plotė ndaj tij. Kjo dashuri nuk ėshtė tėrėsisht e plotė, pėr arsye se edhe nėse ėshtė prej kushteve tė dashurisė pėr tė Dėrguarin alejhi selam, ėshtė bindja ndaj tij dhe asaj qė ai thėrret nė tė, e nė anėn tjetėr nuk ėshtė nga kushtet e bindjes dashuria. Njeriu ndonjėherė i bindet dikujt qė e urren, me qėllim tė pėrfitimit prej tij apo pėr tė realizuar njė qėllim tė tijin dhe e kundėrta, ose i bindet dikujt nga frika prej tij.

   Pėr kėtė duhet pasur parasysh se dashuria pėr tė Dėrguarin alejhi selam ėshtė universale, pėrfshin bindjen dhe tė tjerat, duke mos harruar se prej shenjave tė mėdha tė dashurisė pėr tė Dėrguarin ėshtė bindja dhe pasimi.
   Nga gjėrat e dukshme tė dashurisė pėr tė Dėrguarin janė edhe: paramendimi pėr ta parė nė ėndėrr, pėrmallimi pėr tė, pėrmallimi pėr tė pirė nga vendi ku do tė pijė ai dhe tė qenėt sė bashku me tė nė xhenet, dashuria pėr tė afėrmit e tij besimtarė, dashuria pėr familjen e tij tė mirė, dashuria pėr gratė e tij, qė janė nėnat e besimtarėve, dhe dashuria pėr shokėt e tij besnikė, interesimi pėr Sunetin dhe praktikimin e tij si dhe mbrojtja dhe pėrhapja e tij, besimi i plotė te paralajmėrimet e tij dhe mosreagimi ndaj ndonjėrės prej tyre (qė zinxhiri i transmetimit ėshtė i saktė).

E katėrta: Shenjat e dashurisė pėr tė Dėrguarin alejhi selam

1-Pasimi, pėlqimi, pranimi, miratimi dhe ndjekja e rrugės sė Muhamedit alejhi selam janė prej shenjave tė dashurisė pėr tė. Kėtė e dėshmon Kurani Fisnik: “Thuaj (o Muhamed): “Nėse vėrtet e doni Allahun, atėherė mė ndiqni mua (pranoni Islamin, ndiqni Kuranin dhe Sunetin), Allahu do t’ju dojė ju dhe do t’ju falė juve gjynahet tuaja. Dhe Allahu ėshtė gjithnjė Falės i Madh, Mėshirėplotė.” (Ali Imran, 31)

2-Nderimi, respekti dhe ndihmesa qė i bėhet rrugės sė tė Dėrguarit alejhi selam janė shenja tė dashurisė pėr tė. Thotė Allahu i Lartėsuar nė Kuranin Fisnik: “Vėrtet qė Ne tė kemi dėrguar ty (o Muhamed) edhe dėshmues, edhe pėrgėzues, edhe kėshillues. Me qėllim qė ju (o njerėz) tė besoni Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij (Muhamedin alejhi selam), qė ju ta ndihmoni dhe ta nderoni atė dhe qė ju tė lartėsoni lavditė (e Allahut) nė mėngjes e pasdite.” (El Fet’h, 8-9)

   Nė umetin e Muhamedit alejhi selam ka ndodhur devijimi i plotė nė lidhje me dashurinė pėr tė Dėrguarin alejhi selam nė dy grupe. Tė parėt kaluan ēdo normė dhe kusht qė ka tė bėjė me obligimet ndaj tė Dėrguarit alejhi selam, duke e fyer dhe duke e nėnēmuar udhėzimin dhe Sunetin e tij, duke refuzuar tė gjykuarit me tė, duke dyshuar nė vėrtetėsinė dhe drejtėsinė e tij dhe duke lėnė pas dore pėrmendjen e tė Dėrguarit alejhi selam kur pėrmendet ai. Kėtu hyjnė ateistėt, shekullarėt dhe renegatėt.
   Grupi i dytė janė ata qė e tepruan shumė nė dashurinė pėr tė Dėrguarin alejhi selam, e ngritėn mbi pozitėn qė e ngriti Allahu i Madhėrishėm, duke besuar se ai ėshtė dritė hyjnore dhe se nga drita e tij u krijua gjithėsia, duke besuar se ai di tė fshehtėn dhe largon tė keqen, shėron tė sėmurin dhe fal gjynahet e kėshtu me radhė nga teprimi i tyre i pakuptimtė.
   Njė gjė duhet ta dimė mirė, se dashuria dhe respekti pėr tė Dėrguarin alejhi selam nuk janė tė pasqaruara. Suneti i ka pėrcaktuar dispozitat e tyre dhe nuk ka tė drejtė kushdo ēka dėshiron tė bėjė dhe kėshtu tė bjerė ndesh me rregullat qė kanė tė bėjnė me dashurinė pėr Muhamedin alejhi selam.

 

Pėrktheu: Musli Zymberi
16.5.2008

                                                      www.klubikulturor.com