Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Ēėshtja nė tė cilėn duhet tė ftojė thirrėsi

Gjėrat kryesore qė duhet t’u sqarohen njerėzve nė mėnyrė sa mė tė qartė

Falėnderimet i takojnė vetėm Allahut, Krijuesit tė gjithėsisė, Udhėzuesit tė njerėzisė, Gjykuesit nė Ditėn e Llogarisė. Paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė Dėrguarin e Tij, Muhamedin, mė tė nderuarin e Profetėve dhe tė Dėrguarve, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.
Ēėshtja kryesore nė tė cilėn ftohet dhe pėr tė cilėn obligohen thirrėsit t’ua sqarojnė njerėzve, siē e kanė sqaruar tė gjithė tė Dėrguarit, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi ta, ėshtė ftesa nė ndjekjen e rrugės sė drejtė, nė rrugėn e Allahut, e cila ėshtė Islami.

Islami ėshtė feja e vėrtetė e Allahut

Ky ėshtė qėllimi dhe mejdani i thirrjes. Allahu i Madhėruar thotė: “Fto nė rrugėn e Zotit tėnd…” (Nahl, 125)

Por cila ėshtė rruga e Allahut? Rruga e Allahut ėshtė Islami, ėshtė feja e drejtė pėr tė cilėn dėrgoi tė Dėrguarin e Tij Muhamedin, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė. Kjo ėshtė ajo gjė nė tė cilėn ėshtė obligim tė ftohen njerėzit.

Jo nė rrugėn (medhhebin) e filanit apo nė menhexhin e filanit. Rruga ėshtė ajo qė ka zgjedhur pėr ne Allahu dhe menhexhi ėshtė ai qė ka vendosur i Dėrguari i Tij Muhamedi, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė. Rruga nė tė cilėn na drejton Kurani dhe Suneti i pastėr i Profetit, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė.

Por cila ėshtė mė kryesorja brenda kėsaj rruge?

Mė kryesorja dhe mė e rėndėsishmja ėshtė thirrja nė besimin (akiden) e pastėr me sinqeritet vetėm pėr hir tė Allahut tė Madhėruar, nė njėsimin e Tij, nė bindjen dhe adhurimin e Tij, nė besimin nė engjėjt, tė Dėrguarit dhe librat e Tij, nė besimin nė Ditėn e Gjykimit (ditėn e llogarisė), nė besimin se ēdo e mirė dhe e keqe vjen vetėm me caktimin dhe dijeninė e Tij (Allahut, qė ėshtė pa tė meta dhe i Lartmadhėruar) si dhe nė ēdo gjė pėr tė cilėn na ka lajmėruar i Dėrguari i Tij Muhamedi, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė. Kėto janė bazat dhe themelet e rrugės sė drejtė.
Gjithashtu nga gjėrat parėsore dhe tė rėndėsishme nė kėtė rrugė ėshtė thirrja nė dėshminė se nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut dhe se Muhamedi ėshtė i Dėrguari i Tij, e cila ėshtė baza e teuhidit.

Gjithashtu pėrfshihet thirrja nė besimin e ēdo gjėje qė na ka lajmėruar i Dėrguari i Allahut, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, nė lidhje me kėtė botė dhe botėn tjetėr si dhe nė ato gjėra qė do tė ndodhin nė kohėn e fundit (ekhiru zemen).

Obligohet thirrėsi tė ftojė nė kryerjen e atyre gjėrave qė i ka urdhėruar Allahu i Lartėsuar, si: falja e namazit, agjėrimi i Ramazanit, dhėnia e zekatit, kryerja e haxhit, tė urdhėrosh pėr tė mirė dhe tė ndalosh nga e keqja, tė luftosh me ēfarė ke mundėsi nė rrugėn e Allahut si dhe zbatimi i atyre gjėrave qė i ka caktuar Allahun nė pastėrti, nė namaz, nė mirėsjellje me prindėrit, nė mirėsjellje me tė tjerėt, nė martesė, nė ndėrtimin e familjes, nė edukimin e fėmijėve, si dhe nė ēdo gjė tjetėr tė ngjashme me kėto sepse feja e Allahut ėshtė fe e gjerė qė pėrmbledh ēdo gjė. Ajo pėrmbledh rregullimin e jetės se njerėzve nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr, pėrmbledh ēdo gjė qė u nevojitet njerėzve nė jetėn e pėrditshme nė ēėshtjet e tyre fetare apo shoqėrore; fton nė norma tė larta morali dhe mirėsjellje sikurse ndalon nga morali i ulėt dhe sjellja jo e mirė.

Islami ėshtė:
- Adhurim dhe udhėheqje.
Muslimani ėshtė rob qė i nėnshtrohet dhe e adhuron Allahun sikurse ėshtė komandat nė luftė dhe udhėheqės e drejtues nė jetėn e pėrditshme.

- Adhurim dhe drejtėsi.
E adhuron Allahun, falet, agjėron ashtu sikurse gjykon me drejtėsi duke zbatuar ligjet e tė Lartmadhėruarit.

- Libėr dhe shpatė.
Lexon Kuranin me vėmendje i pėrqendruar nė urdhrat dhe kėshillat e tij si dhe i zbaton ato me forcė dhe me seriozitet.

- Politikė dhe bashkim.
Ai fton nė moral tė lartė, nė vėllazėrim pėr hir tė Allahut, nė bashkim dhe lidhje midis njėri-tjetrit. Allahu i Madhėruar thotė: “Kapuni tė gjithė pėr litarit tė Allahut dhe mos u pėrēani.” (Ali Imran, 103)

Feja e Allahut fton nė bashkim si dhe nė njė politikė tė drejtė dhe tė ndershme, e cila bashkon dhe nuk pėrēan, afron dhe nuk largon, thėrret nė pastrimin e zemrave, nė respekt ndaj njėri-tjetrit, nė bashkėpunim pėr tė mirė dhe devotshmėri dhe jo nė korrupsion dhe tradhti si dhe nė kėshillimin e robėrve tė Tij.

- Gjithashtu Islami fton nė mbajtjen e amanetit.
Allahu i Madhėruar thotė: “Vėrtet Allahu ju urdhėron juve ta ktheni amanetin tek i zoti i tij, e n.q.s. gjykoni midis njerėzve, tė gjykoni me drejtėsi.” (Nisa, 58)

- Feja islame ėshtė adhurim, politikė dhe ekonomi.
Islami fton nė ekonominė fetare, e cila ndryshon nga kapitalizmi shtypės, shfrytėzues dhe i padrejtė: kapitalistėve nuk u interesojnė gjėrat qė Allahu i ka ndaluar dhe pėrdorin ēdo lloj mėnyre pėr tė fituar pasuri apo pėr tė arritur atė qė kanė pėr qėllim, sikurse ndryshon edhe nga ekonomia e pėrbashkėt komuniste, e cila nuk e respekton pasurinė e njerėzve e as nuk e ka problem se u mohon atyre tė drejtat.
As e para e as e dyta! Ėshtė e mesmja midis dy ekonomive, e mesmja midis dy rrugėve, e vėrteta midis dy mashtrimeve.

Perėndimi e adhuron pasurinė duke e tepruar nė dashurinė dhe grumbullimin e saj. E fitojnė atė me ēdo lloj mėnyre pa iu frikėsuar fare asaj qė e ka ndaluar Allahu. Ndėrsa Lindja komuniste, ateiste dhe tė gjithė ata qė e ndoqėn atė nuk e respektonin pasurinė e njerėzve, ua morėn atyre duke i nėnvlerėsuar pa u interesuar fare personaliteti i tyre e as djersa dhe mundimi qė kanė derdhur ata pėr kėtė pasuri. Jo vetėm kaq; I kthyen ata nė robėr, i shtypėn dhe i shfrytėzuan pa mėshirė, ua mohuan Zotin dhe fenė. Thanė nuk ka Zot, feja ėshtė opium … etj., etj. E shfrytėzuan pasurinė e njerėzve, zgjuarsinė e tyre, djersėn dhe mundin e tyre si dhe ēdo gjė qė ua dhuroi atyre Furnizuesi i botėve dhe nė fund i bėnė ata armiq tė vendit tė tyre.

As e para e as e dyta! Islami urdhėron ruajtjen e pasurisė, fitimin e saj nė mėnyrė tė lejuar; larg padrejtėsive, mashtrimeve, dyfytyrėsisė, marrjes nga e drejta e tė tjerėve padrejtėsisht. Islami ėshtė e mesmja midis dy sistemeve, midis dy ekonomive, midis dy rrugėve qė pėrfundojnė me shkatėrrim nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr. Islami lejon pasurinė, fton nė fitimin e saj nė mėnyrė qė nuk tė largon nga bindja e Allahut, tė Dėrguarit tė Tij si dhe nga kryerja e asaj pėr tė cilėn je i obliguar. Allahu i Madhėruar thotė: “O ju qė keni besuar! Mos e hani pasurinė tuaj, midis jush padrejtėsisht.” (Nisa, 29)
Profeti, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Ēdo musliman e ka tė ndaluar gjakun pasurinė dhe nderin e vėllait tė tij musliman.”

Gjithashtu Profeti, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “N.q.s. ndonjėri prej jush merr litarin e tij, sjell njė barrė me dru dhe e shet atė; e me kėto para kryen nevojat e tij, ėshtė mė e mirė pėr tė sesa t'u lypė njerėzve; dikush i jep e dikush jo.”

Ėshtė pyetur Profeti, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, se cila ėshtė puna (fitimi) mė i mirė? Ėshtė pėrgjigjur: “Puna (fitimi) i njeriut nga dora e tij…”

Gjithashtu Profeti, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, ka thėnė: “Nuk do tė hajė ndonjėri prej jush ushqim mė tė shijshėm sesa ai qė ka fituar me dorėn e tij. Profeti i Allahut Daudi, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, hante nga puna (fitimi) i dorės sė tij.”

Kėto argumente nga Kurani dhe Suneti i Profetit, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, na tregojnė rolin e Islamit nė ekonomi, i cili nuk pajtohet me kapitalizmin tiran tė Perėndimit dhe ndjekėsit e tij, e as me komunizmin ateist, i cili i ndaloi njerėzit nga pasuria e tyre dhe i ktheu ata nė pronė tė shtetit. Islami i jep njeriut tė drejtat e tij. Njeriu ėshtė ai qė zotėron dhe menaxhon pasurinė e tij, tė cilėn e ka fituar nė mėnyrė tė lejuar pa e kundėrshtuar Krijuesin e tij.

- Gjithashtu Islami fton nė vėllazėri pėr hir tė Allahut.
Islami fton nė kėshillim dhe respekt ndaj njėri-tjetrit, sikurse ndalon nga smira, urrejtja, mashtrimi, tradhtia si dhe nga ēdo sjellje morale e ulėt. Allahu i Madhėruar thotė: “Besimtarėt dhe besimtaret janė Eulija (ndihmues, mbrojtės e miq) tė njėri-tjetrit.”
Gjithashtu Allahu i Madhėruar thotė: “Vėrtet besimtarėt janė vėllezėr…”

Profeti, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Muslimani ėshtė vėlla i muslimanit: nuk i bėn atij padrejtėsi, nuk e nėnvlerėson e as nuk e poshtėron atė.”

Siē u pėrmend nė hadith, muslimani ėshtė vėlla i muslimanit prandaj ėshtė i obliguar ta respektojė dhe tė mos e nėnvlerėsojė atė, tė flasė pėr tė vetėm tė vėrtetėn sikurse ėshtė i obliguar t’i japė atij tė gjitha tė drejtat qė ia ka lejuar Allahu. Profeti, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Besimtari pėr besimtarin ėshtė si njė ndėrtesė (pjesėt e tė cilės) mbajnė njėra-tjetrėn.”
Gjithashtu Profeti, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, thotė: “Besimtari ėshtė pasqyrė e besimtarit.”

Atėherė ti o vėlla, pasqyrė e vėllait tėnd, pjesė (bllok) nė shtyllat mbi tė cilat ėshtė ngritur ndėrtesa e vėllazėrisė pėr hir tė Allahut, kije frikė Allahun nė tė drejtat e vėllait tėnd musliman, mos ia humb atij tė drejtat as mos i fshij atij tė vėrtetat duke u pėrqendruar vetėm nė gabimet e tij, sillu me tė me drejtėsi duke e kėshilluar me sinqeritet. Merre Islamin tė plotė e jo merr diēka e lėr diēka tjetėr: ai ka ardhur i plotė nga Allahu, i Cili nuk ka tė meta e as nuk gabon. Mos merr vetėm besimin duke i harruar kushtet dhe veprat e tij, e as vetėm veprat dhe sjelljet pa besuar. Merre besimin me tė gjithė kushtet e tij dhe zbatoje atė nė ēdo gjė nė familje, nė shoqėri, nė politikė, nė ekonomi e nė ēdo gjė me tė cilėn ndeshesh nė jetėn e pėrditshme.

Allahu i Madhėruar thotė: “O besimtarė (tė besimit islam)! Hyni nė mėnyre tė pėrkryer nė Islam (duke iu nėnshtruar tė gjitha rregullave dhe ligjeve tė tij) dhe mos i ndiqni gjurmėt e shejtani. Pa dyshim qė ai ėshtė pėr ju armik i hapur.”

Disa nga selefėt (tė parėt tanė) thanė: “Allahu i Madhėruar ka thėnė: “Hyni nė mėnyrė tė pėrkryer nė paqe (nė Islam)…” (siē ėshtė kuptimi origjinal i ajetit) sepse paqe ėshtė Islami: pėr arsye se kjo fe ėshtė rruga e paqes, rruga e shpėtimit nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr.

Islami ėshtė feja e paqes; e ndalon gjakun e njerėzve dhe e mbron atė, vetėm nė ato raste nė tė cilat e ka vendosur Allahu si dėnim pėr disa vepra tė rėnda qė shkatėrrojnė jetėn e njerėzve, si p.sh vrasja e njė personi padrejtėsisht. Si dhe nė rastet kur obligohet mbrojtja e fesė, vendit, nderit dhe pasurisė.

Islami ėshtė paqe dhe nėnshtrim (ndaj Allahut), siguri dhe besim. Prandaj Allahu i Madhėruar thotė: “Hyni nė mėnyrė tė pėrkryer nė paqe…”. Merrni tė gjitha kushtet e besimit siē kanė zbritur nga Allahu dhe jo siē u interesojnė dhe ju pėrshtatet juve. Mė pas Allahu i Madhėruar thotė: “ … dhe mos i ndiqni gjurmėt e shejtanit…” Largohuni nga ēfarė ka ndaluar Allahu sepse shejtani thėrret nė to dhe nė largimin nga feja e Krijuesit. Prandaj duhet tė kapeni pėr fenė e Allahut dhe tė bashkoheni nė litarin e Tij si dhe tė largoheni nga ēdo rrugė dhe shkak pėrēarjeje nė ēdo rast.

Nuk ėshtė prej cilėsive tė muslimanit tė duash njė person sepse ėshtė nė tė njėjtin mendim me ty nė njė ēėshtje dhe tė urresh dikė tjetėr sepse tė kundėrshton nė njė ēėshtje apo mendim, ose fare thjesht se ai merr mendimin e dikujt tjetėr (muslimani) tė cilin ti nuk e pranon ose nuk e pėlqen. Kjo siē e pėrmendėm edhe mė lart nuk bėn pjesė tek thėnia e sė vėrtetės pėr vėllanė tėnd musliman. Sahabėt (shokėt e Profetit), njerėzit qė e mėsuan nė mėnyrė mė tė pėrsosur fenė, kanė pasur kundėrshtime nė shumė gjėra midis tyre sepse kjo ėshtė nga natyra e njeriut; porse kjo nuk ndikoi nė dashurinė, vėllazėrimin dhe sinqeritetin midis tyre. Gjithashtu sot n.q.s. dijetarėt nuk janė tė gjithė nė njė mendim nė njė ēėshtje, kjo nuk do tė thotė qė ne tė pajtohemi me njė grup dhe tė urrejmė pjesėn tjetėr, duke i shpallur ato armiq, duke ndaluar leximin e librave, dėgjimin e kasetave tė tyre…etj. Kjo gjithashtu nuk ėshtė prej cilėsive tė muslimanit, qė pėrmendėm mė lart.

Besimtari punon me ligjin e Allahut dhe gjykon me tė drejtė. E prezanton fenė e tij tek ēdo njeri me argument. Nuk i bėn padrejtėsi vėllait tė tij, nuk flet keq pėr tė nėse nuk pajtohet me tė nė njė mendim rreth njė ēėshtjeje. Ti je i obliguar ta kėshillosh atė, tė duash pėr tė mirėn dhe tė mos ushqesh nė zemrėn tėnde armiqėsi dhe urrejtje pėr ndonjėrin prej tyre .

Islami ėshtė feja e drejtėsisė, feja e gjykimit me tė drejtė dhe mirėsisė, feja e barazisė. Ai thėrret pėr ēdo tė mirė, pėr moral sa mė lartė si dhe pėr sjellje tė mira: largim nga ēdo e keqe dhe nga sjelljet e ulėta. Allahu i Madhėruar thotė: “Vėrtet Allahu urdhėron pėr drejtėsi, tė punosh mirė, nė ndihmė dhe bujari ndaj tė afėrmve; ndalon nga politeizmi, ligėsitė, imoraliteti, mosrespekti ndaj prindėrve, gėnjeshtra, nga gjėrat e urryera si dhe nga ēdo lloj shtypje dhe padrejtėsie. Ai ju qorton dhe ju udhėzon nė mėnyrė qė tė vini mend.”

Gjithashtu Allahu i Madhėruar thotė: “O njerėz! Ne ju krijuam juve prej njė mashkulli dhe njė femre e ju bėmė juve kombe dhe fise qė tė njiheni midis njėri-tjetrit. Pa dyshim mė i nderuari juaj tek Allahu ėshtė ai qė ėshtė mė i devotshėm (qė i frikėsohet dhe i pėrkushtohet mė shumė Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij).”

Pėrmbledhje
Ēdo thirrės nė rrugėn e Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė, obligohet tė ftojė nė fenė e Allahut plotėsisht e tė mos i pėrēajė njerėzit. Tė mos jetė fanatik i njė medhhehi duke i urryer ose duke mos i pranuar medhhebet e tjerė e as njė dijetari apo grup dijetarėsh duke mos pranuar asgjė nga dijetarėt e tjerė. Tė marrė tė mirat dhe tė vėrtetėn nga ēdo njeri, duke e lėnė gjykimin pėr tė tek Allahu, i vetmi Mbikėqyrės dhe Gjykues. Thirrėsi obligohet pėr tė pėrhapur tė vėrtetėn pėr ta bėrė atė sa mė tė qartė dhe pėr t’i forcuar njerėzit nė tė edhe n.q.s. e kundėrshton mendimin e dikujt apo dikujt tjetėr. Ky ėshtė qėllimi i tij parėsor dhe pėrfundimtar. Baza e tij ėshtė Kurani dhe Suneti i Profetit, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė. Atėherė kur tek njerėzit u pėrhap fanatizmi pėr njė medhheb nga njė tjetėr, pėr njė personi nga njė tjetėr; atėherė kur njerėzit filluan tė thoshin se medhhebi filan ėshtė i saktė dhe tė tjerėt kanė shumė gabime; se menhexhi i filanit ėshtė i sakti dhe tė tjerėt janė gabim; atėherė kur ēdo person urrente vėllanė e tij musliman, atėherė kur muslimanėt e lanė dijen dhe filluan tė gjykonin sipas epsheve dhe kėnaqėsive tė tyre, atėherė kur u larguan nga Suneti i Profetit, filloi pėrēarja midis muslimanėve derisa arriti gjendja kėtu ku ėshtė sot .

Prandaj obligohet ēdo besimtar qė t’i japė tė drejtėn vėllait tė tij, qė tė mos e urrejė atė pėr njė gabim tė tij apo pėr ndonjė mospajtim si dhe ta kėshillojė atė nga injoranca, fanatizmi apo nga njė imitim i verbėr i cili ka pėrēarė dhe po pėrēan umetin (popullin) e Muhamedit, paqja e Allahut dhe mėshira e Allahut qoftė mbi tė. Gjithashtu thirrėsi obligohet tė ndjekė atė qė ka argument mė tė qartė dhe mė tė saktė sepse kjo ėshtė feja jote, duhet ta kuptosh drejt dhe tė jesh i kėnaqur me gjykimet e saj si dhe t’i kėshillosh tė tjerėt nėse kėrkojnė diēka nga ti dhe t’i frikėsohesh Allahut pėr ēdo fjalė qė nxjerr nga goja.

E lus Allahun qė t’i bashkojė muslimanėt kudo qė janė!
Es selam alejkum ue rrahmetullahi ue berekatuhu!


Rashit Zylfiu
21.12.2008

                                                      www.klubikulturor.com