Dhe
prej tyre ka tė tillė qė thonė: "Mė lejo mua (tė mos
shkoj nė luftė) e mos mė vė nė sprovė!" Ja, ata mu nė
sprovė kanė rėnė (mė parė). Xhehenemi gjithsesi i
pėrfshin nga tė gjitha anėt jobesimtarėt.
Nėse ty tė takon ndonjė e mirė (nė luftė), ajo u
vjen keq atyre, e nėse tė godet ndonjė e pakėndshme, ata
thonė: "Ne edhe mė parė kemi ndėrmarrė pėr ēėshtjen tonė
dhe kthehen tė gėzuar.
Thuaj: "Neve nuk na godet asgjė tjetėr, pėrveē ēka na
ėshtė caktuar nga All-llahu; Ai ėshtė ndihmėtar yni".
Prandaj, vetėm All-llahut le t'i mbėshteten besimtarėt.
Thuaj: "Ēpritni pėr ne tjetėr, pos njėrės nga dy tė
mirat (o fitues, o dėshmorė)? Ndėrsa ne presim
pėr ju qė nga ana e All-llahut, ose nėpėrmjet duarve
tona, t'ju godas me dėnim. Pra, ju pritni, e bashkė me
ju presim edhe ne. (Teube, 49-52)
Allahu i Lartėsuar nė kėto ajete fillon tė paraqesė disa
shembuj tė munafikėve, tė cilėt kėrkonin leje nga i
Dėrguari i Allahut pėr tė qėndruar nė Medinė dhe pėr tė
mos marrė pjesė nė betejė. Allahu i Lartėsuar tregon
arsyetimet e tyre tė shpikura, pastaj zbulon atė qė
fshehin ata nė gjokset e tyre; zilinė dhe luftėn e tyre
kundėr tė Dėrguarit dhe shokėve tė tij.
Transmeton Muhamed b. Ishaku nga Zuhri, Jezid b.
Rummani, Abdullah b. Ebu Bekri, Asim b. Katadeja, tė
cilėt kanė thėnė: I Dėrguari i Allahut njė ditė, kur
ishte nė pėrgatitje tė betejės sė Tebukut, i tha Xhed b.
Kajsit, vėllait tė Benu Selemes: A ke o Xhed qė tė
luftosh benu Asferin (ka pėr qėllim romakėt)? Tha:
O i Dėrguari i Allahut, a nuk po mė jep leje mua dhe
mos mė sprovo? Pasha Allahun, populli im e di se nuk ka
ndonjė njeri qė i pėlqejnė gratė mė shumė se unė. Unė
frikėsohem se, nėse i shoh gratė e benu Asferit, nuk do
tė bėj sabėr ndaj tyre. Atėherė i Dėrguari i Allahut ia
ktheu shpinėn dhe i tha: Tė kam dhėnė leje ty.
Pėr Xhed b.Kajsin ka zbritur ky ajet.
Me kėto lloj arsyetimesh munafikėt arsyetoheshin para tė
Dėrguarit tė Allahut, ndėrsa Allahu i Madhėruar u
kundėrvihej atyre me kėtė: Ja, ata mu nė sprovė kanė
rėnė (mė parė). Xhehenemi gjithsesi i pėrfshin
nga tė gjitha anėt jobesimtarėt.
Munafikėt nuk dėshirojnė pėr tė Dėrguarin e Allahut e as
pėr shokėt e tij ndonjė tė mirė, pėrkundrazi, u vjen
shumė keq nėse muslimanėt i gjen ndonjė e mirė. Allahu
thotė: Nėse ty tė takon ndonjė e mirė (nė luftė),
ajo u vjen keq atyre, e nėse tė godet ndonjė e
pakėndshme, ata thonė: "Ne edhe mė parė kemi ndėrmarrė
pėr ēėshtjen tonė dhe kthehen tė gėzuar.
Nėse muslimanėt i godet ndonjė e mirė, atyre u vjen keq,
por nėse i godet ndonjė lodhje apo ndonjė fatkeqėsi,
thonė: Kėsaj ne i jemi frikėsuar dhe pėr kėtė nuk kemi
marrė pjesė nė betejė.
Ata kthehen tė gėzuar pėr gjoja shpėtimin e tyre dhe pėr
atė qė i ka goditur muslimanėt.
Ata veprojnė kėshtu pėr arsye se ēėshtjet i shikojnė
vetėm nga ana e jashtme dhe sprovat gjithnjė i
llogaritin si tė kėqija. Ata mendojnė se po i sigurojnė
tė mira vetes nga mosmarrja pjesė nė betejė. Zemrat e
tyre janė larguar nga nėnshtrimi i Allahut dhe tė
kėnaqurit me caktimin e Tij.
Muslimani i vėrtetė shpenzon tėrė mundin e tij dhe jep
ēdo gjė e nuk i frikėsohet askujt pėrveē Allahut, sepse
beson se ēdo gjė qė e godet, qoftė e mirė apo e keqe,
ėshtė prej caktimit tė Allahut. Ai gjithashtu beson se
Allahu do ta ndihmojė atė. Allahu thotė: Thuaj:
"Neve nuk na godet asgjė tjetėr, pėrveē ēka na ėshtė
caktuar nga All-llahu; Ai ėshtė ndihmėtar yni". Prandaj,
vetėm All-llahut le t'i mbėshteten besimtarėt.
Allahu ka caktuar pėr besimtarėt fitoren, sado qė
muslimanėt i godet ndonjė vėshtirėsi apo ndonjė sprovė,
tė gjitha kėto janė parapėrgatitje pėr fitoren e
premtuar. Allahu ėshtė Ai i Cili i ndihmon dhe u
garanton fitoren dhe tek Ai duhet tė mbėshteten, me
mbėshtetjen e cila nuk tė ndalon marrjen e shkaqeve pėr
pėrgatitje.
Nuk ka mundėsi tė mbėshtetet tek Allahu me njė
mbėshtetje tė plotė ai i cili nuk i kryen urdhrat e
Allahut, nuk i bėn shkaqet dhe nuk i njeh ligjet e
Allahut nė gjithėsi. Ēdoherė ēėshtja e muslimanit ėshtė
nė tė mirėn e tij, pa marrė parasysh a fiton nė betejė
apo arrin vdekjen. Ndėrsa ēėshtja e qafirit gjithmonė
ėshtė nė tė keqen e tij, pa marrė parasysh a e godet
ndonjė dėnim i Allahut apo ndonjė dėnim pėrmes duarve tė
muslimanėve.
Allahu thotė: Thuaj: "Ēpritni pėr ne tjetėr, pos
njėrės nga dy tė mirat (o fitues, o dėshmorė)?
Ndėrsa ne presim pėr ju qė nga ana e All-llahut, ose
nėpėrmjet duarve tona, t'ju godasė me dėnim. Pra, ju
pritni, e bashkė me ju presim edhe ne.
Ēpresin munafikėt pėr muslimanėt? Pėr muslimanin ēdo
gjė ėshtė nė tė mirėn e tij; fitorja me tė cilėn e
ngrenė fjalėn e Allahut dhe ky ėshtė shpėrblimi i tyre
nė kėtė botė, apo vdekjen nė rrugėn e Allahut. Ndėrsa
muslimanėt presin qė munafikėt ti godasė njė dėnim prej
Allahut apo prej duarve tė besimtarėve. Ky ėshtė dėnimi
i Allahut, i cili i godet ata siē i ka goditur mė herėt
gėnjeshtarėt dhe jobesimtarėt.