Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 
www.ilahi-ks.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Gjendja e gruas para Islamit

   Para ardhjes sė Islamit gruaja tek arabėt nuk kishte tė drejtė trashėgimie. Sipas tyre, nuk bėnte t’i trashėgonte askush pėrveē atyre qė merrnin pjesė nė luftė dhe mbronin njerėzit. Gruaja nuk ka pasur asnjė tė drejtė te burri i saj; ai e ka shkurorėzuar atė sa herė ka dashur dhe numri i bashkėshorteve qė ai mund tė kishte nuk ishte i caktuar. Nėse burri vdiste dhe linte pas vetes grua dhe fėmijė qė nuk i kishte me tė, atėherė djali i madh gėzonte tė drejtėn kryesore ndaj gruas sė babait (e merrte atė pėr grua) duke e konsideruar atė trashėgimi tė ngjashme me pasurinė e trashėguar nga babai i tij.
   Transmetohet nga Abdullah ibėn Abasi, i cili ka thėnė: “Para ardhjes sė Islamit, kur ndokujt i vdiste babai apo gjyshi, ai trashėgonte gruan e tij, nėse ka dashur e ka pėrvetėsuar ose e ka ndaluar martesėn e saj derisa e ka shpėrblyer me vlerėn e kurorėzimit tė saj ose e ka penguar qė tė martohet derisa ka vdekur dhe e ka pėrvetėsuar pasurinė e saj.
   Periudha e pritjes sė gruas pėr martesė pas vdekjes sė burrit tė saj ishte njė vit i plotė. Gruaja pikėllohej pėr burrin e saj me mėrzinė mė tė keqe qė mund tė paramendohej, vishte rrobat mė tė kėqija, banonte nė dhomėn mė tė keqe, linte zbukurimin, parfumimin dhe pastrimin e trupit. Nuk lahej, nuk i priste thonjtė, nuk i rregullonte flokėt dhe nuk shfaqej nė mesin e shoqėrisė. Kur kalonte viti, ajo dilte para njerėzve me pamjen e saj mė tė shėmtuar dhe me erė tė keqe. Arabėt para Islamit e urrenin zinanė me robėreshat e tyre, por merrnin fitimin prej tyre.
   Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: “Kurorėzimi para Islamit ishte katėr llojesh. Lloji i parė ėshtė i ngjashėm me kurorėzimin e sotėm; ia ka kėrkuar vajzėn babait apo pėrgjegjėsit tė vajzės, ia ka dhėnė dhuratėn e kurorėzimit, pastaj ėshtė martuar me tė.
   Lloji i dytė ėshtė kur gruaja pastrohej nga menstruacionet dhe burri i saj i thoshte: -Tė dėrgoj ty tek filani (ia pėrmendte emrin), qė tė mbetesh shtatzėnė me tė. Burri i saj nuk flinte me tė dhe as e prekte, pėrderisa tė dihej se ajo kishte mbetur shtatzėnė me atė burrė. Kur vėrehej se gruaja e tij ishte shtatzėnė, dashuria e tij ndaj saj rritej edhe mė shumė. E tėrė kjo ishte pėr shkak se ai dėshironte njė fėmijė nga ai person.
   Lloji i tretė ėshtė kur mblidheshin njė grup burrash dhe qė tė gjithė kishin kontakt me njė grua. Nėse ajo mbeste shtatzėnė dhe lindte njė fėmijė, disa ditė pas lindjes i thėrriste tė gjithė ata qė kishin pasur kontakt me tė dhe tė gjithė e kishin obligim tė shkonin e tė paraqiteshin tek ajo. Pasi mblidheshin, u thoshte: -Ju e dini atė qė keni bėrė dhe unė kam lindur. Ai ėshtė djali yt filan,- duke ia pėrmendur emrin. -Emėrtoje si tė duash. Dhe kėshtu i jepej fėmija e burri nuk kishte tė drejtė ta refuzonte fėmijėn.
   Lloji i katėrt ishte kur mblidheshin njė numėr i madh njerėzish dhe shkonin (te shtėpia e njė gruaje). Ato ishin prostituta tė cilat vendosnin flamuj identifikues mbi dyert e tyre, qė tė dalloheshin. Ai qė dėshironte, shkonte tek ajo e kur mbetej shtatzėnė dhe lindte ndonjėra prej tyre, tuboheshin, mblidheshin tek ajo, radhiteshin para saj ata qė i pėrngjanin sado pak fėmijės, pastaj fėmija i saj i bashkėngjitej atij qė donin (ato) dhe prej kėtu ai ishte babai i fėmijės pa tė drejtė refuzimi.”
   Imam Buhariu nė Sahihun e tij thotė: “Kur erdhi Muhamedi alejhi selam, Islami i shkatėrroi tė gjitha llojet e martesave pėrveē martesave qė bėjnė sot.”
   Udhėheqėsi i muslimanėve, Omer b. el Hatabi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: “Kur ishim para Islamit, gratė nuk kishin te ne asnjė vlerė, ndėrsa kur erdhi Islami, Allahu i pėrmendi ato nė Kuran dhe na tregoi pėr obligimet qė kemi ndaj tyre.” Transmeton Imam Buhariu.
 

Pėrktheu: Musli Zymberi
18.4.2008

                                         www.klubikulturor.com