Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Thirrja nė Islam, detyrė e ēdo muslimani

Tė gjithė tė dėrguarit ishin tė caktuar nga Allahu dhe ishin tė obliguar me pėrgjegjėsi nė pėrhapjen e lajmit pėr udhėheqjen me tė cilėn ishin ngarkuar, si dhe tė respektojnė popullin, i cili ishte i ftuar qė tė pasojė me bindje urdhėrat e Allahut. Allahu na pėrkujton nė Kuran duke na thėnė:

“Dhe kur Allahu mori zotimin nga ata qė iu patė dhėnė Librin qė gjithėqysh t’ua publikoni atė njerėzve, e tė mos e fshehni...” (Kuran, 3:187).

Pozita e popullit islam nė kėtė aspekt ėshtė e qartė, siē thuhet nė Kuran:

“ Ju jeni populli mė i dobishėm, i ardhur pėr tė mirėn e njerėzve, tė urdhėroni pėr tė mirė, tė ndaloni nga veprat e kėqija...”  (Kuran, 3:110).

Kėshtu, Allahu i Gjithėfuqishėm e ka nderuar popullin musliman duke bėrė pikė kyēe qė tė ndajnė me krijesėn fisnike, Pejgamberin e Tij, thirrjen drejtuar njerėzve pėr tė pasuar rrugėn e drejtė. Kurani nė vijim thekson:

“Besimtarėt dhe besimtaret janė tė dashur pėr njėrin tjetrin, urdhėrojnė pėr tė mirė dhe ndalojnė nga e keqja...”

Prej sė vėrtetės ngrihet kjo e qartė, tė urdhėrosh pėr tė mirė dhe tė ndalosh nga ajo qė ėshtė e keqe. Bėni dallimin ndėrmjet besimtarit dhe hipokritit, i cili pretendon se ėshtė besimtar, ndėrkohė qė ai ėshtė nė tė kundėrtėn. Rrjedhimisht, tė gjithė besimtarėt e popullit islam, burrat dhe gratė, janė tė njėjtė nė pėrgjegjėsitė individuale, qė tė ēojnė ēėshtjen e Islamit me dėshirė, vendosmėri dhe ndjenjė tė sakrificės sė Pejgamberit (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe shokėve tė tij (Allahu qoftė i kėnaqur me ta!)

Atė qė shokėt e tij kanė bėrė individualisht apo kolektivisht nė pėrcjelljen e dritės sė Islamit te tė gjithė popujt, madje edhe jashtė Gadishullit Arabik, e kanė demonstruar me gjatėsi dhe udhėtime tė rrezikshme, tė cilat i kanė ndėrmarrė duke arritur deri nė Oqeanin Antlatik nė Perendim dhe Murin Kinez nė Lindje.

Ushtritė e panumėrta e tė shquara kanė lėnė frymėn e fundit tė tyre nė rrugė dhe vende tė largėta pėr tė pėrcjellur Islamin, duke sakrifikuar e mos njohur kufi.

T’i thėrrasim tė gjithė njerėzit e botės tek Allahu, ėshtė detyrė e ēdo njeriu tė pėrgjegjshėm dhe musliman tė vetėdijshėm. Detyra pėr tė thėrritur tek Allahu nuk mund tė transferohet tek ndonjė i pamenduar dhe grupim i imagjinuar tė quajtur  “Njerėzit e fesė”. Nė Islam ēdonjeri ėshtė njėri i fesė dhe ēdokush do tė llogaritėt tek Allahu se a i ka kryer obligimet e tij sinqerisht dhe me aftėsitė mė tė mira tė tij, apo jo. Ajetet kuranore nė vazhdim duhet tė jenė shumė shpjeguese nė kėtė aspekt:

“Thuaj (Muhammed)! Kjo ėshtė rruga ime, e vėnė nė fakte tė qarta e qė unė thėrras tek Allahu, unė dhe ai qė vjen pas meje. Larg tė metave ėshtė Allahu, unė nuk jam nga idhujtarėt”  (Kuran, 12:108).

Kėshtu, ēdokush qė me tė vėrtetė pretendon se ėshtė pasues i Pejgamberit (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nuk mundet t’i shmanget thirrjes sė njerėzve tek Allahu.

Tradita pejgamberike e sqaron kėtė nė vijim:

“ Lerini ata qė janė dėshmitar t’i informojnė ata qė mungojnė!” (Buhariu)

Fjala “dėshmitar” kėtu do tė thotė: ēdokush i cili posedon dije islame. Pejgamberi (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė:

“ Predikoni me emrin tim, madje edhe vetem me njė varg.” (“vargu” kėtu e ka kuptimin ajet nga Kurani)

Prandaj, nuk ėshtė e domosdoshme tė jesh i shkolluar apo jurist i mirė qė pastaj tė thėrrasėsh njerėzit nė Islam. Pa asnjė dyshim, se njė person nė shkencė islame qė di mirė vargjet, do tė jetė nė gjendje tė flasė mė shumė, me autoritet dhe do tė jetė nė gjendje tė shjegojė ēėshtjet fetare, deri nė detajin e fundit. Sido qė tė jetė, niveli i lartė i shkollimit nuk tė pengon qė tė ftosh nė Islam. Pėrpjekje e ēdokujt ėshtė e nevojshme si njė lidhje pėr tė mbushur hapsirėn.

Ēdo individ nė popullin islam ėshtė i obliguar qė tė jetė aktivisht i angazhuar nė ēfardo mėnyre qė ata munden tė udhėheqin njerėzit nė rrugė tė drejtė dhe pėrkrahje morale e materiale. Njė mendim i gabuar i pėrbashkėt ėshtė gjetur duke apeluar, madje edhe tek gjenerata e mėhershme muslimane dhe qė ėshtė prezente nė kėto ditė qė tė kuptojnė kuptimin e pasimit tė vargjeve kuranore nė mėnyrė tė pėrshtashme.

“ O ju tė cilėt keni besuar, ruajeni veten tuaj! Ai qė ka humbur, nuk ju dėmton juve kur jeni nė rrugė tė drejtė...” (Kuran, 5:105).

Nė tė gjitha tė mirat nė vetvete, ajeti i mėsipėrm nuk nėnkuptohet, prej ēfardo ndarje tė imagjinatės, tė ashtuquajtur tė pėrshpėritshme apo person “i shenjtė” mundet tė shfajėsojė veten prej pėrgjejgjėsisė tė thėrrasė mbarė njerėzimin nė tė vėrtetėn shumė thjeshtė, duke menduar se e keqja nuk do tė trokasė nė derėn e tij, nė llogari dhe se do tė bėhet i pastėr dhe paqėsor. Pėrmendshmėria se si pėrshpėritja mundet njėherė tė shfaqet, ai kurrė nuk mund tė barazojė Pejgamberin (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) apo shokėt e tij tė shkėlqyeshėm nė perfeksionimin e moralit tė tyre, sinqeritetin nė adhurim dhe devotshmėrinė nė fe.

Asnjėri prej sahabėve tė Pejgamberit tė Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nuk ka ėndėrruar, duke braktiur mėsimin fisnik tė tė ftuarit e popujve nė Perėndim dhe Lindje, te lumturia e pėrjetshme dhe shpėtimi i ofruar prej Allahut nėpėrmjet Islamit. Ka qenė me pėrpikmėri tė korigjohet kjo ide rreth thėnies ku Ebu Bekri (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) ka dalė me kėtė paralajmėrim:

“O ju njerėz! Shpesh e keni lexuar kėtė ajet tė lavdėruar dhe futeni nė vendin ku nuk duhet. Unė e kam dėgjuar Pejgamberin e Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) duke thėnė:

“Nėse populli e sheh ndonjė pėrson tė pashpirt dhe ata nuk e ndalojnė atė, Allahu mund t’i dėnojė tė gjithė ata.”

Kėshtu qė, plotėsoje obligimin tėnd tek Allahu dhe tek i Dėrguari i Tij! Mėso se ēfarė je nė gjendje tė bėsh dhe pėrcill tė Vėrtetėn (Islamin) tek ata me tė cilėt je nė kontakt, sepse thirrja nė Islam ėshtė detyrė e vėrtetė, detyrė e ēdo muslimani.

 

Dr. Talib Ali

Pėrktheu: Visar Gashi

                                         www.klubikulturor.com