Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Muxhizet e Muhammedit

Dy mu’xhizet (mrekullitė) e tij mė tė mėdha janė: Kur`ani dhe virtytet e cilėsitė e tij tė jashtėzakonshme, me tė cilat All-llahu [subhanehu ue te’ala] e ka bėrė tė denjė pėr bartjen e misionit Islam. Edhe jetėshkrimi i tij vetvetiu ka qenė mu’xhize.

Ka qenė njeri dhe All-llahu [subhanehu ue te’ala] e ka urdhėruar qė tė deklarojė e ta pohojė kėtė tė vėrtetė, duke ua zbuluar njerėzve, ashtu qė mos ta marrin pėr zot apo t’i pėrshkruajnė cilėsi hyjnore. I Lartėsuari i ka thėnė:

“Thuaj: “ Unė jam vetėm njeri si ju, vetėm se mua mė shpallet”. (Fussilet: 6).

“Njeri sikur ju”, me tė gjitha virtytet kryesore dhe pėrbėrjet e vetive njerėzore, megjithatė, nė mesin e njerėzve plotėsisht tė sigurtė, nuk ekziston askush si ai nė madhėshtinė e tij, dhe All-llahu [subhanehu ue te’ala] nuk krijoji asnjėrin nga bijtė e Ademit, sipas kėtij kallėpi dhe tė kėtij lloji, pėrveē njė njeriu, i cili quhet Muhammed ibn Abdullah, All-llahu e bekoftė atė, babain e tij (sipas feje) Ibrahimin, Musain, Isain dhe tė gjithė pejgamberėt tjerė.

Do tė ishte padrejtėsi ndaj Muhammedit [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] dhe padrejtėsi ndaj tė vėrtetės, sikur ta kishim krahasuar me njėrin nga njė mijė kolosėt, tė cilėt kanė shkėlqyer gjatė errėsirės sė historisė, nga dita e parė qė kur njihet historia. Disa nga kėta njerėz kolosalė kanė qenė intelektualė tė mėdhenjė, mirėpo me ndjenja e retorikė tė dobėt. Disa kanė qenė elokuentė, me imagjinatė tė zhvilluar, mirėpo me ide tė rėndomta. Disa janė dalluar nė qeverisje e udhėheqje, por jeta e tyre dhe morali kanė qenė nė nivel tė moralit tė njerėzve tė thjeshtė e tė shfrenuar. Muhammedi [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] ėshtė i vetmi, i cili e pėrmbledh nė vete tėrė madhėshtinė. Ēdonjėri nga kolosėt ka pasur tė metat e caktuara, tė cilat ėshtė pėrpjekur t’i mbulojė e t’i fshehė, duke u frikėsuar qė njerėzit tė mos i zbulojnė. Mangėsitė qė janė tė lidhura me epshet dhe familjen e tij, apo mangėsitė qė shpien nė dobėsi dhe ekstravagancė. Muhammedi [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] ėshtė i vetmi, i cili tėrė jetėn e vet ua zbuloi njerėzve, ashtu qė jeta e tij paraqet njė libėr tė hapur tė cilit asnjė faqe nuk i ėshtė mbėshtjellur, e as njė rresht nuk i ėshtė fshirė, e lexon kush dėshiron.

I vetmi ai, u ka lejuar sahabėve-shokėve tė vet qė tė pėrhapin e ta shpallin tėrė atė qė buron nga ai. Merrni p.sh. Aishen, radijallahu ‘anha, e cila gjatė jetės sė tij dhe me lejen e tij e njoftoi tėrė opinionin me sjelljet e tij nė shtėpi e me familjen e tij, sepse e tėrė veprimtaria e tij ėshtė Fe, Sheri’at-Legjislacion, dhe sikur nė mesin e lexuesve tė mos ketė rini e gra, do t’ju pėrmendja ndonjė pjesė tė kėsaj, e qė librat e hadithit, historisė (sira) e tė fikhut janė pėrplot me kėtė.

I kanė transmetuar nga ai tė gjitha, madje edhe atė qė ndodh nė rastet e domosdoshmėrisė njerėzore, kėshtu qė jemi njoftuar se si ka ngrėnė, si ėshtė veshur, nė ē’mėnyrė ka fjetur kryer nevojėn dhe si ėshtė pastruar nga ajo.

Pra, ma tregoni ndonjė kolos tjetėr, i cili ka guxim qė t’i ekspozohet rrezikut e t’u thotė njerėzve:”Ja e tėrė jeta ime dhe tė gjithė veprat e mia, mund t’i shikoni e t’ua tregoni edhe miqėve edhe armiqėve, e kush nga ata dėshiron le tė gjejė nė to ndonjė dobėsi, apo tė metė”. Ma tregoni ndonjė kolos tjetėr, e tėrė jeta e tė cilit ėshtė shėnuar kaq hollėsisht, ngjarjet dhe detajet e tė cilit janė tė njohura edhe pas njė mijė e katėrqind vjetėsh, siē e njohim nė jetėn e Pejgamberit tonė?

Madhėshtia shikohet nė natyrėn (karakterin), moralin dhe cilėsitė e vetive inviduale. Apo nė veprat e famshme tė cilat kolosi i ka bėrė. Apo nė gjurmėt qė i ka lėnė nė historinė e popullit tė vet dhe historinė e njerėzimit. Ēdo kolos posedon njėrin nga kėto kritere, me tė cilat matet madhėshtia e tij. Ndėrkaq, madhėshtia e Muhammedit [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] matet me tė gjitha shkaqet e madhėshtisė dhe kėshtu ishte kolos i cilėsive individuale, kolos i veprave, kolos i gjurmėve, tė cilat i la pas vetės.

Kolosėt ishin kolosė vetėm nė mesin e popullit tė tyre, duke sjellė dobi aq sa u kishin sjellė dėm tė tjerėve, siē janė madhėshtia e trimave luftarakė dhe udhėheqėsve pushtues. Apo ka qenė madhėshti botėrore, mirėpo nė sferė tė kufizuar : nė zbulimin e ndonjėrit nga ligjet tė cilat All-llahut [subhanehu ue te’ala] i ka depozituar e fshehur, me qėllim qė nė arritjen deri te ai ligj ta angazhojnė mendjen nė punė, apo nė zbulimin e ilaēit tė ndonjė sėmundjeje, nė vėnien e ndonjė teorie filozofike, nė hartimin e ndonjė kryevepre letrare, ndonjė novele gjeniale apo nė pėrmbledhjen e poezive tė spikatura.

E sa i pėrket Muhammedit [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem], madhėshtia e tij ėshtė sipas vėllimit tė tij, ka qenė botėrore e i ka pėrfshirė tė gjitha sferat e saj.

Ka besuar nė atė qė ka thirrė, derisa shumica e misionarėve qė i njohim mė parė edhe sot, flasin me gjuhė tė kundėrtėn e asaj qė e punojnė. Deklarojnė para njerėzve atė qė nuk e punojnė kur janė vetėm, dhe mbi ta, nė ēastet e lakmisė, frikės, hidhėrimit e nevojave, dominon natyra apo karakteri i shpirtrave tė tyre, dhe harrojnė tėrė atė qė e kanė thėnė. Nuk flas pėr askėnd personalisht, por do ta pėrmendi rastin tim: Unė kur mbaj ligjerata apo shkruaj artikuj tė cilėt thėrrasin nė Rrugė e Vėrtetė, mė mposhtė barra e natyrės sime dhe dėshirat e shpirtit tė prirura kah e keqja, e prapė kthehem nė tokė. Njerėzit e vėrejnė kėtė te vaizi (ligjeruesi) e oratori, ashtu qė nuk i japin rėndėsi asaj ēka  ata flasin, e as qė vazi (ligjerata) ka ndikim te ata.

 Pėrkundrazi, Resulull-llahu [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] kurrė nuk ka thirrė nė ligjeratė tė pėrgjithshme nė tė cilėn do t’i shpjegonte disa dispozita islame, e as qė ka themeluar medrese-shkollė me orė tė mėsimit e me ligjerata, as nuk rrinte nė hallka-ndeja pėr vaz, por shpalljen qė i vinte e kumtonte nė shtėpi, mesxhid, nė rrugė, e poashtu urdhėronte nė tė mira e largonte nga tė kėqijat atėherė kur kėtė e kėrkonte nevoja. Mirėpo, kėtė e fliste me gjuhė e me praktikė, e shprehte atė me fjalė, por nuk mendoni pėr domethėnien e tyre, vėllezėr, ėshtė: Se tė gjitha veprat e tij e ēdo veti e tij ėshtė moral- ajete tė cilat mėsohen, ligjeratat tė cilat mbahen, hallkat-tubimet e derseve, ndenjave e vazeve, se tė gjitha ato shqiptojnė atė qė urdhėron Kur`ani.

Ka falur namazin e natės kijamu-lejl, aq saqė kėmbėt i janė ėnjur dhe vazhdimisht nga All-llahu kėrkonte falje, e i ėshtė thėnė:” A nuk ti ka falur All-llahu [subhanehu ue te’ala] tė gjitha mėkatet e mėparshme dhe ato tė ardhmet?!”. Nė ēka ai ėshtė pėrgjigjur: ” A tė mos jem rob-shėrbėtorė i Tij falėnderues?”

 Nėpėrmjet tė gjitha veprave ėshtė gjendur nė namaz (ibadet), ngase ēdo vepėr e mirė dhe largimi nga e keqja, si edhe puna nė dobi tė shoqėrisė, nėse me tė dėshirohet arritja e kėnaqėsisė sė All-llahut, i llogaritet atij i cili i bėnė ato si namaz. Do tė ndiejė kėnaqėsi me sjelljen e njė shembulli pėr imanin e tij, besimin e fortė nė atė qė thėrriste dhe vendosmėrinė e tij qė atė ta zbatojė nė praktikė me kėmbėngulje, e cila gjė ishte mbi ēdo konsideratė, e si hyrje pėr atė shembull do tė shėrbehem me njė ilustrim nga realiteti:

Sikur vajza nga familja mė me renome, e familjes sė ndonjė kolosi apo guvernatori tė ishte akuzuar pėr hajni, ēka mendoni a do tė burgosej, siē ishte burgosur ndonjė jetime e mjerė sikur ta kishte bėrė ajo vjedhjen? Dhe a do tė zbatohej ndaj saj dispozita ligjore, siē do tė zbatohej ndaj jetimes sė mjerė, apo nė rastin e saj do tė intervenonin njėmijė duar, qė t’ia fshehnin krimin, t’ia lehtėsojnė gjykimin apo t’ia zbusin dėnimin?

I njėjti rast i tillė ndodhi nė kohėn e Resulullahut [sal-lAll-llahu alejhi ue selam] njė vajzė me prejardhjen nga njėra prej familjeve kurejshite me renome, familja e Beni Mahzum, familja e Velidit (i quajtur Velidi i vetmi), familja e Halidit (Ibn Velidit), Kryetarit tė udhėheqėsve nė fushėbetejė, familja e tretė me renome pas familjeve Hashimi e Umejje, ka vjedhur. Dhe pasi qė ėshtė ndėrmjetės i cili do tė angazhohej pėr tė, duke menduar se Pejgamberi [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem], pasi qė e kanė njohur se e do mėshirėn e faljen, do t’ia falė, ai pėrnjėherė pasi qė ia hapėn bisedėn pėr kėtė u hidhėrua, duke u shpjeguar se popujt e mėparshėm e kanė pėrjetuar shkatėrrimin pėrshkak se kur ndonjė i pasur me autoritet nga mesi i tyre ka bėrė ndonjė krim (hajni), e kanė lėnė,  e kur kėtė e ka bėrė ndonjė i dobėt e i pa fuqishėm e kanė dėnuar. Me atė rast, i shqiptoi fjalėt tė cilat nė jetėn islame pėrcaktuan themelin e fortė tė qėndrueshėm dhe vėrtetuan se dėnimi nuk pranon kurrfarė ndėrmjetėsimi, e as qė ka falje nė tė: “ Pasha All-llahun, sikur edhe Fatimeja (bija e Muhammedit [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem]) tė kishte vjedhur do t’ia kisha kėputur dorėn”.

Kjo pėr tė ka qenė diē e natyrshme, sepse, ai ka jetuar pėr misionin dhe me misionin-da`ven. Dėshirat e tij kanė pasur atė qė i ėshtė shpallur dhe e gjithė ajo qė e lidh pėr njerėzit nga: lidhjet farefisnore, miqėsitė e interesat, tė gjitha kėto shkėputen nėse dalin si pengesė nė rrugėn e da`vetit-thirrjes nė Rrugėn e Drejtė. Ai ėshtė liruar prej tė gjitha kėrkesave. Nuk synonte jetė tė vetmuar tė murgjve-asketizmin, apo aplikimin e urisė, sikur qė e bėjnė kėtė disa tė cilėt pohojnė pėr vete se janė tė devotshėm-asket. Nuk i ka veshur pėrherė rrobat e varfėrisė, e as qė ėshtė pėrpjekur gjithmonė tė jetė me rroba tė leshit (sufė). Ka ngrėnė atė qė i ėshtė ofruar, e nėse nuk i ka pėlqyer (nga ajo qė nuk ėshtė e ndaluar) nuk e hante, as nuk e nėnēmonte, e as nuk ėshtė e njohur qė ndonjėherė ushqimin e ka qortuar. E kur nuk kishte ushqim e duronte urinė, derisa nuk e ka raskapitur ashtu qė e lidhte gurin pėr stomaku. Ka veshur atė qė e gjente (qė e ka pasur), duke mos u pėrmbajtur nga petkat e shtjerrura, tė cilėsisė sė caktuar e as ngjyrės sė caktuar. Ndonjėherė e vėnte Imamen (turbanin) mbi kapuē, nonjėherė Imamen pa kapuē e ndonjėherė kapuēin pa Imame.

Nė vete mbante kėmishėn dhe mantelin, veshte burdėn (lloj manteli) e xhyben, por jo siē janė kėto tė sotmet tė gjata e me mėngė tė gjėra, por xhybe me mėngė tė ngushta. Imama nuk ka qenė si kėto tė sotmet, por sikur Imamat e njohura nga Ehlu-l- Hixhazi (krahinė nė arabinė saudite), copė e pėlhurės, e cila mbėshtjellet rreth kokės, e nėse nuk ka nevojė pėr tė, hedhet mbi krahė, pėrdoret pėr nevojė nė paqe apo pėr lidhjen e robėrve nė luftė, e ndonjėherė pėr kėtė ėshtė pėrdorur edhe rripi. Imamet janė domosdoshmėri natyrore nė hixhaz me diellin qė pėrcėllon. Ata me ato i kanė mbrojtur kokat nga pėrcėllitja e rrezeve tė diellit, prandaj ėshtė thėnė: “Imamet janė kurorat e arabėve”. Pejgamberi [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] sa i pėrket Imames, nuk i ėshtė pėrmbajtur ngjyrės sė caktuar, e nė ditėn e ēlirimit tė Mekkes e kishte Imamen e zezė.

Nė Islam nuk ka rroba tė ndaluara, pėrveē atyre, tė cilat zbulojnė atė ēka duhet tė jetė e mbuluar, ndėrsa gruas muslimane nuk i lejohet qė tė zbulojė asgjė, pėrveē fytyrės e shuplakave tė dorės (pranė tė huajit), ndėrsa pėr meshkujt pėrveē mėndafshit, rroba tė cilat janė tė lidhura posaēėrisht me pjesėtarėt e ndonjė feje pėrveē Islamit- ashtu qė sikur dikush t’i vishte do tė mendonte se ėshtė njėri prej tyre, siē janė p.sh.: rrobat e murgjėrve, pastaj qė mashkulli tė veshė ekskluzivisht rrobat e femrave apo femrat tė veshin rrobat specifike tė meshkujve, si edhe ato rroba nė tė cilat ka teprime e shpenzime pa masė. Pos kėsaj tė gjitha rrobat tjera janė tė lejuara nė Islam.

Pejgamberi [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] nuk i ka ndaluar stolitė tė cilat All-llahu [subhanehu ue te’ala] i ka krijuar pėr robėrit e Tij, si dhe ushqimet e shijshme, sikur t’i gjente ato nuk do t’i refuzonte, mirėpo, nuk ka qenė lakmues pėr to e as nuk e ka marrė kėtė pėr brengė tė vetme e mė tė madhe tė kėsaj bote. Poashtu ka qenė i liruar nga dėshirat pėr pasuri e renome, e ju e dini se kurejshitėt i kanė ofruar pasuri e i kanė ofruar pushtet e qeverisje mbi ta, nėse dėshiron renome e pozitė dhe nuk linin asgjė nga ajo qė dinin qė shpirtėrat pėr to pretendojnė dhe dėshirojnė, e qė tė mos ia ofronin duke shpresuar se ndoshta do tė heqė dorė nga misioni (da’veti) i tij, por Resulull-llahu [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] i refuzoi tė gjitha ato qė ia ofruan ata.

Poashtu ka qenė i liruar nga instikti seksual, megjithatė njė grup orientalistėsh, tė cilėt e kanė studiuar jetėn e Resulull-llahut [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] me tė pėrceptuarit (mendjen) e pazhvilluar tė tyre tė dunjasė, janė mashtruar duke e vlerėsuar me kritere me tė cilat i vlerėsojnė kolosėt e tyre, ashtu qė kur e panė se i ka martuar nėntė gra, thanė se njė njeri epshor (i dhėnė pas epsheve), duke e numėruar nė atė grup tė pushtuesve e letrarėve tė cilėt i njihnin. Kėshtu Napoleoni p.sh. e ka detyruar tėrė popullin, me gjithė qeverinė dhe parinė e tij, qė t’i nėnshtrohen duke i sjellur njė vajzė polake tė cilėn e dashuronte. Edhe mė shumė se kjo, e detyroi babain e asaj vajze, qė ta shtrėngojė bijėn pėr tė bėrė mėkat tė cilin nga ajo kėrkonte, duke e vėnė ēlirimin e Polonisė peng tė realizimit tė kėsaj dėshire tė ndytur dhe tė shfrenuar. Por, nuk ka qenė vetėm ky mėkat i Napoleonit, por edhe Aleksandėr Dumasi (Dima), Bajroni, Gėte, Bodleri e dhjetėra tė tjerė kėtyre tė ngjashėm, tė gjithė kanė qenė tė njejtė. Biografitė e tyre janė pezente, kur tė arrish nė cilėndo nga ato (biografi), te analizat e ndodhive tė tyre seksuale, hunda do ta kundėrmojė erėn e keqe tė ndytėsirave.

Kanė ardhur me kėto pikėpamje e konceptime ta studiojnė jetėn e Pejgamberit [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem], ashtu qė me mendimet e tyre pėr tė – larg nga tė njohurit e psikologjisė, historisė sė Muhammedit [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] dhe larg nga objektiviteti e virytet nė studim e hulumtim, tė paraqesin se ai ka qenė njeri i dhėnė pas epshit.

Koha mė e shprehur e dėshirės seksuale, nė aspektin e vigjilencės e mallėngjimit, ėshtė koha ndėrmjet pjekurisė (kur njeriu hyn nė moshėn madhore) e as nuk i bėhet dėm njeriut, e i tha: “Mos mė dilni para sysh”, ashtu qė Vahshi i largohej shikimit tė tij.

Edhe Hindės, gruas sė Ebu Sufjanit, urrejtja e sė cilės ndaj Muhammedit [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] dhe misionit tė tij, e ka arritur kufirin qė tė bėjė atė ēka nuk do ta kishte bėrė asnjė grua, ēka nuk do ta bėnte njeriu, ujku, e as macja e egėr. E coptoi gjoksin e Hamzės sė vdekur, ia nxori zemrėn dhe e ngrėni...! Hindės, e cila nė luftė kundėr Resulull-llahut [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] ka bėrė marrėzira, Resulull-llahu [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] ia fali, lidhi me tė betimin pėr besnikėri dhe e pranoi Islamin e saj.

Edhe banorėve tė Taifit (krahinė nė Arabinė Saudite), pėr tė cilėt keni dėgjuar se ēfarė kanė bėrė me Resulull-llahu [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] ua fali pasi qė e pranuan Islamin. E, ja edhe skena mė tė mėdha, shembulli i lartėsuar nė tė gjithė shekuj: banorėt e Mekkes, tė cilėt atė dhe sahabėt e tij i kanė nėnshtruar ndaj ēdo lloj torturash e mundimesh, e kanė shqetėsuar fizikisht dhe shpirtėrisht e nė fe, kanė thėnė pėr tė atė qė e kanė bojkotuar, e kanė mbyllur nė ngushticat  Mekkase, i kanė vėnė ferra nėpėr rrugė, derisa ka qenė nė sexhde ia kanė hedhur zorrėt dhe plancin e deves mbi kokė, e kanė pėrqeshur nė mėnyra tė ndryshme dhe e tėrė kjo nuk ka zgjatur njė ditė, apo dy, as njė vit apo dy, por trembėdhjet vjet tė plota. Pastaj kanė luftuar kundėr tij dhe farefisin e sahabėt e tij  ia kanė mbytur, derisa nuk i zuri dhe i vendosi pranė vetės rreth Qa’bes, tė pėrulur e pa mbrojtje. Dhe erdhi ēasti i hakmarrjes. Jo, lene fjalėn hakmarrje, sepse asaj nuk i ka hije nė kėtė vend, ēasti i dėnimit tė Sheri’atit i cili do tė paraqesė pėrgjigjen nė vargun e gjatė tė sulmeve e ofendimeve, dhe ja si iu thotė:”Ēka mendoni se do tė bėjė me ju?”. Ata e pėrkujtojnė tėrė atė qė e kanė bėrė edhe e dinė se ēka meritojnė, megjithatė, poashtu e sjellin ndėr mend moralin e Muhammedit [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] dhe i dinė idealet e tij dhe thanė:”Ti je vėllai fisnik, bir i vėllait fisnik”. E pastaj heshtėn, duke pritur vendimin definitiv dhe po tė ishte vendimi qė tė gjithė tė vriten, nuk do tė gjendej asnjė historian, qoftė mik apo armik, i cili do ta qortonte madje me njė fjalė. Megjithatė, vendimi i Resulull-llahut [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] ishte diē tjetėr. Ka qenė befasi tė cilėn askush nuk e ka pritur, befasi e cila e ka habitur shekullin e tij dhe ēdo shekull i cili vijoi pas tij. Ju tha :”Shkoni, jeni tė lirė”.

Mė vjen keq qė kėtė skenė (veprim tė Resulull-llahut [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem]) kėshtu shkurtazi e paraqita, ndonėse kam pasur dėshirė qė asaj t’ia kushtoj njė hapėsirė mė tė gjėrė e t’ua ndriēoj ashtu siē duhet tė jetė e ndriēuar. Sjellja e tillė kėrkon forcėn e dhjetė mijė mundėsve (luftėtarėve).

Ēuditem pėrse shkrimtarėt e mėvonshėm tė Sires (jetės sė Muhammedit [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem]) pėrpiqen qė t’i pėrmendin sa mė shumė mu’xhize, gjerėsisht duke folur pėr to dhe duke shtuar edhe ato qė fare nuk kanė ndodhur. Pėrse kjo ju nevojitet? Ēka ju nevojitet kur ēdo skenė nga jeta e Resulull-llahut [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] dhe ēdo faqe e personalitetit tė tij ėshtė njė nga mu’xhizet mė tė mėdha?!

E ē’ėshtė mu’xhizeja? A nuk ėshtė ajo qė njerėzit janė tė pa aftė tė bėjnė?! Sinqeriteti dhe besnikėria e tij janė mu’xhize.

Nuk do t’u sjell shembuj tė shumtė, sepse hapėsira ėshtė e kufizuar, por do ta pėrmendi vetėm njė, ngjarjen pranė leximit tė sė cilės kam kaluar me qindra herė, duke lexuar si lajm tė zakonshėm, derisa njė ditė nuk e vėrejta befasi... dhe ja pėrnjėherė ēudia – mu’xhizja. E sa ka nė Siren e Resulull-llahut [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] lajme tė ngjashme? Tė gjithė e dinė se Resulull-llahu [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] me rastin e hixhretit nė Medine e ka lėnė nė vendin e tij Aliun [radijallahu ‘anhu], qė t’ua kthejė kurejshitėve amanetet- gjėrat e dhėna nė besė, tė cilat kanė qenė te ai pėr t’ua ruajtur, pra a keni menduar ndonjherė pėr tregimin e kėtyre amaneteve?

E ka lėnė Aliun [radijallahu ‘anhu] qė t’ua kthejė kurejshitėve, e jo muslimanėve, sepse Pejgamberi [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] ka qenė i fundit qė e bėri hixhretin, duke mbetur nė Mekke siē mbetet kapiteni i anijes sė dėmtuar, duke mos e braktisur atė derisa tė mos zbresin tė gjithė udhėtarėt e tė arrijnė deri te barkat pėr shpėtim. Ky ėshtė virtyt tė cilin kalimthi e pėrmenda. Tregimi i amaneteve – gjėrave tė dhėna nė besė, pėrbėhet nė atė se kurejshitėt edhe pėrkundėr gjithė asaj ēka ka qenė nė mes tyre e Resulull-llahut [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] – nuk kanė mundur tė gjejnė askend tė cilit do t’ia besonin gjėrat e tyre tė vlefshme pėr t’ua ruajtur, pėrveē Muhammedit [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem]. Pra, pėrfytyroni dy palė tė ndryshme midis tė cilave dominon lufta, beteja me gjuhė, dorė, parime dhe fe, pastaj anėtarėt e njėrės palė ia besojnė pasuritė e veta dhe ia lėnė nė kujdes njeriut nga pala tjetėr – pala kundėrshtare!

A keni dėgjuar ndonjėherė pėr ndonjė rast tė tillė?! Dhe si do t’ia japin nė ruajtje atij kundėrshtari, nėse morali i tij – ahlaku dhe amaneti – besnikėria nuk paraqesin njė nga mu’xhizet dhe nėse ēdo dyshim nė kėto nuk ėshtė njė absurditet? I tillė ka qenė Muhammedi [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem]! Kur nė Ditėn e Bedrit, Resulull-llahu [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] para betejės i rreshtonte rradhėt e ushtisė sė vet, e nė dorė kishte njė shigjetė, hasi nė Sa’d ibn Gazijetin se si kishte dalur jashtė reshtit, kėshtu qė e shtyri me shigjetė nė pjesėn e barkut dhe i tha: ”Rreshtohu, o Sa’d”.

Ky u pėrgjigj:” O i Dėrguari i All-llahut, mė ke shkaktuar dhembje, ndėrsa All-llahu tė ka dėrguar me tė vėrtetėn dhe me drejtėsinė”. Pėrfytyrone kėtė skenė: Komandantit tė ushtrisė i kundėrvihet ushtari i thjeshtė me kėto fjalė. Ē’mendoni, si do tė veprojė me tė? Ta dėnojė? Ta lė apo do tė jetė zemėrgjėrė e fisnik e t’ia falė? Apo do tė ngrihet mbi kėtė e tė thotė:”mė fal, unė tė kėrkoj ndjesė?”, mirėpo ai, Resullull-llahu [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] ka bėrė diēka qė askush nuk do ta bėnte, as qė ndokujt do t’i shkonte ndėrmend ta bėnte, ia zbuloi barkun e vet, ia dha shigjetėn e i tha:”Ma kthe – zbatoje kisasin!”

Ka lejuar qė mbi tė tė zbatohet kisasi, d.m.th. qė fyerja e shkaktuar t’i kthehet, e ai ėshtė Sejjidul-Beshher, i pari i njerėzimit. I tillė ishte Muhammedi [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem]! e tėrė jeta e tij ka qenė mu’xhize dhe tė gjithė kolosėt e botės janė tė paaftė tė lėnė pas vetes njė Sire- Histori tė tillė. Nė ēdo pjesė tė saj shihen dinjiteti e madhėshtia: nė fuqinė e konstruktin sportiv tė trupit tė tij, nė shpirtin e tij nismėtarė, nė  atė qė fitorja asnjėherė nuk do ta dalldiste deri nė atė masė e ta bėjė kryelartė e as humbja ta dėshpėronte deri nė atė masė qė ta mllefoste apo t’ia humbte vullnetin.

Mu’xhizeja gjendet:

Nė qėndrueshmėrinė e vendosmėrinė e tij nė betejat e ashpra,saqė edhe sahabėt mė tė guximshėm janė strehuar pas tij, nė trimėrinė e tij, para sė cilės binin kreshnikėt mė tė mėdhenjė, nė pėrulshmėrinė e tij ndaj tė varfėrit e tė mjerit dhe kujdesit ndaj grave tė varfėra, tė vejave e plakave, nė pranimin e tij tė sė vėrtetės dhe pėrcjelljen e sinqertė tė Shpalljes sė All-llahut [subhanehu ue te’ala], ashtu qė i shpalli edhe ato ajete tė cilat zbritėn qė ta fajėsojnė e ta qortojnė. Nė respektin e tij tė kontratave e marrėveshjeve dhe ruajtjen e fjalės sė dhėnė, pa marrė parasysh sa mundime e vėshtirėsi tė shkaktojė ruajtja e saj, dhe e gjithė kjo pa marrė parasysh a ka tė bėjė me sjelljen e tij personale apo me ēėshtjet shtetėrore.

Nė ndjenjėn e shijen e tij tė rafinuar, nė aplikimin e rregullave tė ushqimit dhe vėnien e themelit tė pastėrtisė. Nė sjelljen e tij me sahabėt, meqė ai i ka mėsuar dhe me ta ka vepruar. Ka jetuar ashtu siē kanė jetuar edhe ata, me ta ėshtė kėshilluar dhe propozimet e tyre i ka pranuar, ėshtė ulur atje ku gjente vend tė lirė, nė fund tė mexhlisit, ashtu qė ai i cili do tė vinte pėr ta parė, do tė shikonte nė fytyrat e tė pranishmėve dhe do tė thoshte: “Kush ėshtė nga ju Muhammedi?” sepse Muhammedi [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] nuk ėshtė dalluar nga ata, as nė tė ulur as nė roba, nė tė gjitha ishte sikur ata.

Nė sjelljen e tij te bukur e tė virtytshme me gratė, nė sjelljet nė shtėpi e nė familje, nė shakanė e tij tė sinqertė dhe nė kthjelltėsinė e shpirtit tė tij, nė atė se ka qenė i dashur nė zemrėn e ēdo njėrit, nė modestinė e tij dhe refuzimin qė tė konsiderohet pėr mbret.

 Nė atė se ka jetuar jetėn e varfėrisė duke hequr dorė nga pasuria, e jo nga pa aftėsia pėr ta poseduar. Po tė dėshironte, pallati i tij do tė ishte mė i madh se pallatet mbretėrore e oborret e perandorėve, mirėpo ai e ka zgjedhur ahiretin e ashtu qė gjėrėsia e tė gjitha shtėpive tė grave tė tij (nėntė grave tė tij) nuk e ka kaluar 25 metėrshin.

Shtėpia e Aishes, radijallahu anha, ėshtė pėrbėrė nga dhoma e ndėrtuar nga balta e qerpiēėt dhe ka qenė aq e ngushtė sa qė nuk ka qenė ė mjaftueshme pėr fjetje e namaz njėkohėsisht, ashtu qė kur Resulull-llahu [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] nė tė falte namazin e natės, e largonte kėmbėn e saj qė tė bėjė sexhden. Ndėrsa sa i pėrket ushqimit tė tij, Aishja r.a. tregonte se kalonin edhe nga dy muaj tė tėrė, e zjarri nė shtėpinė e Resulull-llahut [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] nuk ėshtė ndezur qė buka nė tė tė pėrgatitet. Dhe kur i ėshtė thėnė: “Me ēka atėherė jeni ushqyer?”- ėshtė pėrgjigjur:” Me ujė e hurma”.

Ky ka qenė ushqimi i familjes sė Resulull-llahut [sal-lAll-llahu ‘alejhi ue sel-lem] . pastaj nė bukurinė e tė shprehurit e retorikėn e tij, nė ēka ka qenė mė elokuenti e mė retoriku.

Nė tėrė kėtė pasqyrohet mu’xhizja, si dėshmi se All-llahu [subhanehu ue te’ala] nuk e ka zgjedhur pėr mision mė tė lartėsuar, e as qė e bėri pejgamber tė fundit derisa pėr kėtė nuk e pėrgatiti me pėrgatitje e cila e bėri njėrin nga bijtė e Ademit [alejhi selam] i cili nuk ka konkurrent nė virtytet e tij, All-llahu e mėshiroftė dhe e shpėtoftė. All-llahu mė sė miri di se kujt do t’ia besojė misionin e vet.

Zgjodhi dhe pėrshtati: Sehad Kadiri

                                         www.klubikulturor.com