Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Si tė zbulojmė sėmundjen e kancerit dhe metodat efikase pėr shėrimin e tij

Njeriu dhe kanceri

Ka kaluar njė kohė shumė e gjatė qė njeriu ėshtė duke u pėrpjekur nė forma tė ndryshme se si ta pėrmirėsojė jetėn e tij duke hulumtuar rreth shkaqeve tė sėmundjeve dhe rėnkimeve pėr tė dalė fitimtar nė betejat dhe pėrleshjet e rrepta qė na ofrohen nga armiku i njeriut, qė ėshtė sėmundja. Nė lidhje me sėmundjen e kancerit kanė folur dijetarė dhe mjekė tė shumtė, duke spikatur konceptet dhe mendimet e tyre rreth saj. Ata kanė pėrcaktuar edhe diagnoza pėr kurimin e kėsaj sėmundjeje. Edhe sot vėrejmė hulumtues tė shumtė, tė cilėt po pėrpiqen qė me tė gjitha mjetet e sofistikuara qė posedojnė tė arrijnė njė zgjidhje tė suksesshme, nė mėnyrė qė tė lirohemi nga kjo bela dhe epidemi vdekjeprurėse.

Gjėja qė na brengos mė shumė ėshtė se qė tė dy janė prezentė; problemi dhe shkaktari i problemit, pėrkatėsisht kanceri. Ē’ėshtė mė e keqja, njė numėr mjaft i madh njerėzish ėshtė duke vuajtur nga sėmundja nė fjalė, pra t’i lėmė anash ato qė janė thėnė nė tė kaluarėn dhe tė fillojmė njė rrugėtim tė shkurtėr rreth njohjes sė shkaqeve tė kėsaj sėmundjeje, gjithnjė duke sjellė nė fund edhe metodat qė shpien nė largimin dhe evitimin e kancerit.
Tė nderuar lexues, kanceri ėshtė sėmundje si sėmundjet e tjera tė pranishme dhe si rrjedhojė kjo sėmundje nuk ėshtė mbarim i ekzistencės sė njeriut, me fjalė tė tjera edhe sėmundja e kancerit ėshtė sėmundje e shėrueshme.
Pėr t’u njohur mė nga afėr me sėmundjen e kancerit, pėr ju kemi sjellė disa pika si vijojnė:

Ēdonjėri nga ne nė trupin e tij posedon qeliza kancerore, tė cilat nuk mund tė shihen gjatė ekzaminimeve tė rregullta mjekėsore, por koha kur ato mund tė duken ndodh atėherė kur trupi dobėsohet dhe kur numri i tyre tė ketė arritur nė disa miliarda qeliza, ku si rezultat i paraqitjes sė kėtyre qelizave fillon edhe shfaqja e tumoreve tė qelbur. Prandaj, kur mjekėt tė cilėt merren me kurimin e kancerit informojnė pacientėt e tyre se nuk kanė parė asnjė qelizė kancerore nė trupat e tyre, kjo jep tė kuptojmė se ekzaminimet e bėra nė qendrat mjekėsore nuk mund tė arrijnė tė kapin dhe tė regjistrojnė njė gjė tė tillė. Kjo si rezultat se qelizat e kancerit ende nuk e kanė marrė formėn pėr t’u dukur nė mjetin pėrkatės.

Qelizat kancerore nė jetėn e individit zakonisht paraqiten nga gjashtė deri nė dhjetė herė. Nėse vėrtet sistemi imunitar i njeriut ėshtė i fortė, atėherė kjo rezulton nė shkatėrrimin e kėtyre qelizave si dhe pengimin e shtimit tė tyre, tė cilat mė tutje do tė formonin edhe tumoret.

Kur njeriu vuan nga sėmundja e kancerit, atėherė kjo argumenton prezencėn e mungesės sė vitaminave dhe ushqimeve tė ndryshme. Motivet e kėsaj mangėsie mund tė jenė tė fushave tė ndryshme, si p.sh.: faktori trashėgimtar, jeta e keqe qė jeton individi, etj.

Nė mėnyrė qė tė kapėrcehet kjo periudhė e mungesės sė vitaminave, doemos duhet qė imuniteti i njeriut tė forcohet dhe tė ndihmohet. Nė kėtė pikė duhet shtuar se kėrkohet ndryshimi i sistemit tė ushqimit, nė mėnyrė qė sistemi i imunitetit tė pėrforcohet me ushqime tė mira dhe plotėsuese.

Me keqardhje shohim njė numėr tė madh pacientėsh, tė cilėt vuajnė nga kanceri dhe posa tė shfaqet tumori, drejtohen te mjekėt nė mėnyrė qė tė gjejnė shėrim. Ata pėrdorin diagnoza kimiko-terapike si dhe aparate me rrezatim, e ka edhe tė atillė tė cilėt fare pa menduar pranojnė t’u nėnshtrohen operacioneve dhe si rrjedhojė tė gjitha kėto mjekime ndikojnė negativisht nė prishjen dhe shkatėrrimin e pjesės sė shėndoshė tė trupit si dhe dėmtimin e fuqisė sė tij tė mbetur.

Ėshtė mė se e vėrtetė se barnat kimike tė cilat u jepen tė prekurve nga kjo sėmundje shpijnė deri te helmimi i qelizave kancerore, tė cilat shėnojnė rritje shumė tė shpejtė, mirėpo njėkohėsisht barnat e tilla shkatėrrojnė edhe qelizat e shėndosha, tė gjalla dhe shumė tė rėndėsishme. Sė kėndejmi, mjekimi me barna kimike shkakton dėme tė mėdha nė gjymtyrėt mė tė rėndėsishme tė trupit, siē janė; mėlēia, veshkat, zemra dhe mushkėritė. Ėshtė mė rėndėsi tė cekim kėtu se mjekimi pėrmes rrezatimit rezulton nė vrasjen dhe mėnjanimin e qelizave kancerore, por gjithashtu ky lloj mjekimi djeg dhe shkatėrron tė gjitha qelizat, pėlhurat jetėsore si dhe pjesėt e shėndosha tė trupit.

Nuk ka dyshim se mjekimet radioaktive dhe ato kimiko-terapike, tė cilat realizohen nė fillim tė mjekimit, ndikojnė nė zvogėlimin e pjesės mė tė madhe tė tumorit, mirėpo pėrdorimi pėr njė periudhė tė gjatė nuk do tė ketė mundėsi tė lėrė asnjė ndikim nė to. Pasi pacienti tė jetė rraskapitur nga mjekimet me ndriēim dhe tė jetė stėrmbushur me helme nga mjekimet kimiko-terapike, sistemi imunitar i njeriut do tė shkatėrrohet dhe do tė falimentonte nė tėrėsi, andaj si rezultat i saj shohim se pacientėt ballafaqohen me sėmundje tė barkut si dhe pėrzierje tė ndryshme.

Nga gjithė ajo qė u pėrmend mė parė, mund tė themi se rreziku mė i madh qė vjen si rezultat i mjekimeve kimiko-terapike dhe atyre me rrezatim i bėn qelizat kancerore qė vetvetiu tė shumohen duke u bėrė mė tė pėrballueshme nė njė aspekt, por mė tė vėshtira pėr t’u eliminuar nė aspektin tjetėr. Ndėrsa pėr sa i pėrket operacionit pėr shfarosjen e tyre, ėshtė vėrtetuar se operacionet e tilla ēojnė nė shpėrndarjen e qelizave kancerore nė pjesėt e tjera tė trupit.

Ndėr metodat mė efikase pėr ta evituar sėmundjen e kancerit ėshtė tė pangrėnit, respektivisht mosushqimi i qelizave kancerore, duke mos i ushqyer ato me vitamina tė domosdoshme, tė cilat i shumojnė ato, e mė pas deri te shpėrndarja e tyre nė pjesėt e tjera tė gjymtyrėve tė trupit.

Ushqimi i qelizave kancerore

1) Fillimisht, qelizat sulmuese ushqehen drejtpėrsėdrejti nga sheqernat e njėpasnjėshėm. Me ndėrprerjen e kėsaj substance ushqyese, jemi nė gjendje qė kancerit t’i ndėrpresim edhe furnizimin e parė, i cili konsiderohet si ushqimi themelor i sėmundjes sė kancerit. Substancat me pėrmbajtje sheqeri janė tė dėmshme pėr acarimin e sėmundjes sė sheqerit dhe pėr kėtė motiv mjekėt janė mbėshtetur nė disa zėvendėsime tė rregullta, siē janė: melasė, molla e thatė, mirėpo gjithnjė duke pasur nė konsideratė qė nga kėto ushqime tė pėrdoret njė sasi e vogėl. Gjithashtu kripa e kuzhinės pėrmban substanca kimike, pėrdorimi i sė cilės e shndėrron qelizėn nė ngjyrė tė bardhė, prandaj zėvendėsimi i saj me kripėn e detit ėshtė mė se i preferuar.

2) Qumėshti si dhe produktet e tjera qė vijnė prej tij shkaktojnė krijimin e kėlbazės si dhe substancat e tjera mukoze nė trup, e nė veēanti nė kanalet tretėse, prandaj kanceri ushqehet me kėtė lloj substance. Anulimi i qumėshtit tė kafshėve dhe zėvendėsimi i tij mė qumėsht soje apo me oriz tė pasheqerosur realizon edhe mosushqimin e qelizave tė kancerit.

3) Preferohet qė 80% e ushqimeve qė ne konsumojmė tė jenė fruta tė freskėta, kokrra tė plota (pra, kokrra gruri), njė sasi e vogėl farash, gėshtenjash, lajthish, njė sasi e vogėl mollėsh. Pėrdorimi dhe tė ushqyerit me kėto ushqime forcon trupin dhe shėndetin e njeriut. Ndėrsa nga kėto produkte vetėm 20% preferohet tė pėrgatitet nė formė gjelle duke pėrfshirė kėtu edhe bimėt bishtajore.
Nuk duhet harruar se lėngu i frutave tė freskėta tė jep fermente jetėsore, tė cilat lehtėsojnė thithjen dhe tretjen e tij. Ē’ėshtė e vėrteta, ato arrijnė deri te qelizat brenda 15 minutash dhe ushqejnė e ndihmojnė rritjen dhe zhvillimin e qelizave tė shėndosha. Prej burimeve tė fermenteve tė gjalla ėshtė pėrdorimi i lėngjeve tė frutave freskuese, sė bashku me disa bimė bishtajore, ndaj dhe marrja e kėtyre lėngjeve mund tė merret dy apo tri herė nė ditė. Ėshtė vėrtetuar shkencėrisht se fermentet shkatėrrohen atėherė kur temperatura e saj tė ketė arritur nė 40 gradė.

4) Largimi nga konsumimi i kafesė, ēajit, ēokollatave si dhe nga ēdo produkt me pėrmbajtje kafeine ėshtė i mirėseardhur pėr tė prekurit nga kanceri dhe si zėvendėsues mund tė pėrdorim gjėra tė buta dhe tė dobishme pėr shėndetin, siē janė: ēajet e luleve apo ēaji jeshil, i cili posedon karakteristika kundėrvepruese ndaj kancerit. Gjithashtu, preferohet pirja e ujit tė pastėr apo atij tė filtruar, njėkohėsisht duhet tė jetė i vendosur nė kavanoza tė cilėt i pėrdorim nė pėrditshmėrinė tonė, nė mėnyrė qė tė parandalojė konsumimin e helmeve dhe mineraleve tė rėnda qė vijnė nga ujėrat e ēezmave.

5) Proteinat e mishit vėshtirėsojnė tretjen dhe kėrkojnė sasi tė mėdha fermentesh tretėse. Pjesėt e mbetura tė mishit, tė cilat nė lukth nuk janė tretur ashtu si duhet, shkaktojnė erėra tė rėnda dhe mė pas ēojnė nė grumbullimin e shumė helmeve nė trupin e njeriut.

6) Muret e qelizave tė kancerit posedojnė njė mbulesė tė pėrbėrė me proteina tė forta dhe duke u parandaluar nga tė ushqyerit me mish, do tė japė sasi tė madhe fermentesh qė ta sulmojė murin e proteinave tė qelizave kancerore dhe nė kėtė formė realizohet edhe shkatėrrimi i qelizave kancerore pa hasur nė asnjė pengesė.

7) Kanceri ėshtė sėmundje me pėrmasa tė mėdha. Ai shtrihet nė mendjen, trupin si dhe pjesėt e tjera tė trupit, me fjalė tė tjera, arroganca, urrejtja, inatosja si dhe mostoleranca e vėnė trupin e njeriut nė njė pozitė tė vėshtirė dhe pėr kėtė kėrkohet nga njeriu qė ta ndėrtojė jetėn e tij me kėnaqėsi, dashuri dhe tolerancė.

8) Duhet tė theksojmė se qelizat kancerore assesi nuk munden tė jetojnė nė njė rreth tė pasur me oksigjen dhe pėr kėtė shkak preferohet aktiviteti me sporte tė ndryshme, frymėmarrja e thellė nė mėnyrė qė oksigjeni tė depėrtojė nė tė gjitha pjesėt e trupit si dhe tė arrijė te tė gjitha qelizat e tij.
9) Nuk lejohet pėrdorimi i shisheve tė plastikės, veēmas gjatė pėrdorimit tė furrės elektrike. Ėshtė mirė qė pėrdorimin e pjatave tė plastikės t’i mėnjanojmė nė tė dy rastet, qofshin ato ushqime tė ftohta apo tė nxehta. Gjithashtu duhet tė mėnjanojmė tė gjitha llojet e shisheve tė plastikės nė frigoriferė.


 

Autor: Prof. Dr. Ejmen Salih, ligjėrues nė Universitetin Islamik “Sulltan Sharif Alij”, Brunei-Darussalam
Pėrktheu nga gjuha arabe: Mr. Fehim Dragusha
23.3.2009

                                                      www.klubikulturor.com