Mendimet e dijetarėve nė lidhje me kėtė:

1. Lejohet mes`hu mbi ēorapė, por vetėm mbi ato qė janė nga lėkura dhe ky ėshtė qėndrimi i malikive1.
2. Lejohet mes`hu mbi ēorapė, por me kusht qė poshtė saj tė jenė lėkurė. Pra, nuk ėshtė kusht qė e tėra tė jetė lėkurė, por vetėm pjesa e poshtme. Ky ėshtė mendimi i parė i Ebu Hanifes para se ta ndryshonte mendimin ashtu si do tė shohim mė poshtė. Dhe ky ėshtė mendimi tė cilin e pėrmban Shafiu nė librin “El`um”2.
3. Lejohet mes`hu mbi ēorapė edhe nėse nuk janė nga lėkura, por nėse ato janė tė trasha. Ky ėshtė qėndrimi i dy nxėnėsve tė Ebu Hanifes, Ebu Jusufit dhe Muhamed Hasenit3. Vėrtetohet se nė kėtė qėndrim ėshtė kthyer edhe Ebu Hanifja nė fund tė jetės, kur u sėmur. Dijetari i njohur hanefit imam Serhesiu nė librin “El-Mebsut” thotė: “Tregohet se Ebu Hanifja (Allahu e mėshiroftė) nė fund tė jetės sė tij i ka dhėnė mes`h ēorapėve dhe u thoshte atyre qė e vizitonin: “Kam vepruar njė gjė qė i kisha ndaluar njerėzit tė veprojnė”. Dhe me kėtė kanė argumentuar se ai ėshtė kthyer nga qėndrimi i parė4. Gjithashtu ky ėshtė qėndrimi mė i pėrzgjedhur te shafitė dhe ky ėshtė mendimi i medhhebit hanbeli.
4. Lejohet mes`hu mbi ēorapė edhe nėse nuk janė tė trasha. Neveviu tregon se kjo tė ketė qenė thėnia e Omerit, Aliut, Is`hakut, Davudit. Ai nė librin “Mexhmu” thotė: “Tregojnė njerėzit tanė se transmetohet nga Omeri dhe Aliu (Allahu i mėshiroftė) se kanė lejuar dhėnien mes`h ēorapėve edhe nėse janė tė holla.5”

Sqarim: Kur kemi folur rreth mes`hut nė fillim, kemi thėnė se ai ėshtė lehtėsim (ruh`se) pėr besimtarin. Me lehtėsim nėnkuptojmė se fėrkimi nuk ėshtė esencė gjatė abdestit, por larja ėshtė esencė kurse mes`hu ėshtė zėvendėsues. Me fjalė tė tjera, nė mes`h kalohet vetėm nė rastet kur i kemi pėrmbushur kushtet qė e lejojnė atė.
Nė anėn tjetėr, kur fukahatė e kanė trajtuar kėtė lehtėsim, atėherė tek ata ėshtė dalluar forma e vėshtrimit qė ia kanė bėrė se pėr ēfarė arsye ėshtė lejuar tė kalohet nė shfrytėzimin e kėtij lehtėsimi.
Disa nga ata e kanė shikuar mes`hun nga kėndvėshtrimi se nė tė kalohet gjatė kohės sė tė ftohtit, kur mbajmė ēorapė e kėpucė tė trasha dhe kur ėshtė vėshtirė dhe dėm pėr besimtarin zbathja nga tė ftohtit.
Kurse disa tė tjerė e kanė shikuar nga njė kėndvėshtrim tjetėr rreth motivit dhe arsyes se pse ėshtė pėrligjur ky lehtėsim. Ata kanė thėnė se arsyeja e lejimit tė mes`hut ėshtė vėshtirėsia e zbathjes sė tyre gjatė abdestit, pastaj edhe mbathja e tyre dhe kjo ėshtė evidente edhe gjatė verės, edhe gjatė dimrit si me ēorapet e holla, edhe me tė trasha.
Nėse kuptohen kėto dy kėndvėshtrime tė dallueshme mes tyre me tė cilat janė nisur fukahatė, atėherė ėshtė shumė lehtė tė kuptohen edhe arsyet e ekzistimit tė mospajtimit nė kėtė. Pasi tė gjithė ata, kur kanė thėnė se lejohet, respektivisht nuk lejohet mes`hu mbi ēorapė, qėndrimi i tyre ka qenė rezultat i formės sė qasjes qė ia kanė bėrė kėtij lehtėsimi tė pėrligjur nga Allahu i Lartėsuar.

Pėrzgjedhja e mendimit tė saktė
Ne nuk do tė zgjerohemi nė sjelljen e argumenteve, pasi kjo kėrkon zgjerim, por themi se qėndrimi i pėrzgjedhur nė kėtė ėshtė se lejohet t`u japim mes`h ēorapėve edhe nėse janė tė holla, pasi qėllimi i mes`hut ėshtė lehtėsim dhe besimtari kur ka tė mbathur ēorapė, pa marrė parasysh tė holla6 apo tė trasha, ai ka vėshtirėsi nė zbathjen e tyre dhe i lejohet ta shfrytėzojė kėtė lehtėsim nga Allahu i Lartėsuar. Kurse ēdo kushtėzim (sikurse trashėsia, apo qė tė jenė mestet prej lėkure, etj.) i cili nuk ėshtė i bazuar nė argumente tė shėndosha nuk ėshtė e drejtė tė merret.
Kėsaj mund t`ia shtojmė edhe atė se kemi njė numėr transmetimesh ku tregohet se Muhamedi u ka dhėnė mes`h ēorapėve dhe kėto transmetime duke i pėrmbledhur arrijnė shkallėn e argumentimit me to7.
Ebu Davudi tregon se mes`hu mbi ēorapė ka qenė praktikė e njė numri sahabėsh. Ai thotė: “Ēorapėve u kanė dhėnė mes`h Ali Ibėn Ebi Talibi, Ibėn Mesudi, Bera ibėn Azibi, Enes Ibėn Maliku, Ebu Umame, Sehl Ibn Sadi, Amėr ibėn Huvejrithi, gjithashtu transmetohet njė gjė e tillė edhe nga Omeri e Ibėn Abasi.8”
Gjithashtu kjo ėshtė edhe pėrzgjedhje e njė numri tė ulemave si Sufjan Thevriu, Abdullah ibėn Mubareku, Atau, Hasan el Basriu, Seid Ibėn Musejibi dhe tė njė numri ulemash tė tjerė.


Ēfarė e bėn mes’hun tė pavlerė
Mes’hu prishet me njėrėn nga kėto gjėra:
1. Kalimi i afatit tė caktuar. E pasi afati i mesteve ėshtė i caktuar, atėherė nuk lejohet shtimi i kėsaj kohe. Mirėpo kėtu duhet ta kemi tė qartė se nėse ne jemi me abdest, qė e kemi marrė para kalimit tė afatit tė caktuar, atėherė nuk prishet abdesti nėse kalohet afati, por ai abdest vlen derisa nuk prishet. E kur tė prishet, atėherė nuk lejohet dhėnia mes`h.
2. Xhunubllėku. Safvani thotė: “Resulullahu salallahu alejhi ue selem na urdhėronte qė kur jemi nė udhėtim mos t’i nxjerrim mestet tona tri ditė e tri net, pėrveē nėse ishim xhunubė, kurse sa i pėrket nevojės sė madhe, urinės dhe gjumit, nuk ka nevojė tė hiqen mestet.9”


A prishet abdesti me zbathjen e mesteve
Nėse besimtari ka marrė abdest duke i dhėnė mes`h mesteve dhe nė kėtė gjendje i zbath mestet, a prishet abdesti apo jo? Nė kėtė ka mendime te fukahatė:
1. I mjafton atij t`i pastrojė vetėm kėmbėt pasi t`i ketė zbathur mestet, edhe nėse pas zbathjes kalon njė kohė dhe ky ėshtė mendimi i hanefive10 dhe i njė grupi shafish. Ata nisen nga esenca se nuk ėshtė kusht gjatė abdestit tė pastrohen pjesėt e abdestit njė pas njė, por lejohet tė ketė ndėrmjet tyre ndarje. Kėshtu qė ai numėrohet se i ka pastruar tė gjitha pjesėt e abdestit pėrveē kėmbėve, pasi atyre u ka dhėnė mes`h. Kur i zbath ato, atėherė duken pjesėt tė cilėt nuk i ka pastruar, ai i pastron ato dhe me kėtė konsiderohet se e ka plotėsuar abdestin.
2. Nėse i pastron kėmbėt menjėherė si i zbath, atėherė nuk llogaritet se e ka prishur abdestin, por nėse i vonon, atėherė duhet ta pėrsėrisė abdestin nga fillimi. Ky ėshtė qėndrimi i malikive, ashtu si vėrtetohet nga Imam Maliku.
3. Nėse i zbath duke pasur abdest, atėherė nuk prishet abdesti dhe ky ėshtė mendimi i Ibėn Hazmit dhe kėtė e pėrzgjedh Ibėn Tejmije dhe disa fukaha tė tjerė si Ibėn Uthejmini.
4. Abdesti prishet nėse mestet zbathen dhe ky ėshtė mendimi i hanbelive dhe i njė grupi hanefish dhe shafish. Kėshtu thotė Ibrahim Nehaiu, Tavusi Atau dhe Katade.
Kėto janė qėndrimet e fukahave dhe tė gjithė janė nisur nga njė numėr argumentesh, qofshin tė drejtpėrdrejta ose tė pėrgjithshme.
Mendimi i pėrzgjedhur ėshtė se abdesti nuk prishet nėse zbathen mestet, pasi pėr kėtė kemi njė hadith ku Ali ibėn Talibi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė) mori abdest duke iu dhėnė mes`h mbathjeve dhe kur hyri nė xhami i zbathi ato dhe e fali namazin duke qenė imam11.
Gjithashtu argument pėr kėtė ėshtė edhe duke bėrė analogji me mes`hun mbi kokė. Ata thonė nėse i japim mes`h kokės dhe mė pas e rruajmė kokėn, atėherė nuk prishet abdesti edhe pse duket njė pjesė e cila nuk i ėshtė dhėnė mes`h mė parė.
Por megjithėkėtė mė mirė do tė ishte tė lihet praktikimi i kėsaj, pasi ėshtė mė sigurt qė nėse zbathen mestet ai tė marrė abdest dhe kėtė qėndrim e pėrmbajnė njė grup fukahash. Gjithashtu, kėsaj mund t`ia shtojmė edhe atė se thėnia se zbathja e mesteve nuk prish abdestin mund tė shpjerė qė njeriu tė ketė abdest gjatė gjithė kohės pa i pastruar kėmbėt.
Allahu e di mė sė miri!

Alaudin Abazi
2.11.2007